Užsienio ir ne tik Vakarų spaudoje daug komentarų sulaukė faktas, kad reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumažino devynių euro zonos šalių kreditingumą. Pasak Prahos dienraščio „Lidove Noviny“, „tuo neatskleidžiama nieko tokio, ko investuotojai nebūtų jau seniai įtarę: Europa kaip visuma kaip reikiant nebeveikia“.

Tačiau kur konkrečiai slypi to Europos nefunkcionalumo priežastis? Čia nuomonės skiriasi. Savikritišką diagnozę pateikė Miuncheno dienraštis „Merkur“.

Anot jo, „vėl viena Jungtinių Valstijų reitingų agentūra sudavė Europai mokumo vėzdu ir vėl senasis žemynas sutartinai kaukia iš pykčio. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle reikalauja europietiškos agentūros – tarsi rinkos išsižiojusios lauktų kaip tik tokios agentūros palankių sprendimų.

O buvęs komunistas Gregoras Gysis mato Ameriką, „pradėjusią karą prieš Europos tautas“. Prašome nulipti nuo kovos žirgo!

Juk tai Europos politikai, kurie nusikalstamu būdu nustekeno valstybės biudžetus, kad nusipirktų pergales rinkimuose. Juk tai Europos politikai, kurie, neklausydami daugelio ekonomistų patarimo, leidosi į euro nuotykį. Ir Europos politikai, kurie daugiau negu dvejus metus bejėgiškai bando iš krizės išsikapstyti“, – rašė „Merkur“.  

Tačiau kaip tik Koblenco miesto „Rhein-Zeitungas“ mato palaimą europietiškos reitingų agentūros sukūrime, bet, pastebėkime, labai ribota prasme. Jis rašo:

„Užuot gelbėjimo skėčius vis labiau išpūtusios pagal trijų Jungtinių Amerikos Valstijų agentūrų sprendimus, euro zonos šalys narės turėtų veikti principingai ir pradėti kurti nepriklausomą, europietišką reitingų agentūrą.

Čia visų pirma reikia aiškiai pasakyti, jog europietiška agentūra yra ne tam, kad Jungtinių Valstijų konkurentams priešpriešintų Europos politiką. Ne. Platesnė tikrintojų pasiūla yra tam, kad užkirstų kelią monopolijoms ir šitaip patarnautų rinkos ir investuotojų interesams“.

Pasak Pekino dienraščio „Jinghua Shibao“, „euro zonos valstybėms neteisingai atimamas pasitikėjimas“ ir „toms trims amerikiečių agentūroms negalima suteikti tiek reikšmės, globalinėms finansų rinkoms nevalia priklausyti nuo tų agentūrų sprendimo. Kinija turėtų iš to pasimokyti ir paspartinti savo pačios reitingo agentūrų kūrimą“.

Ulme leidžiamas pietvakarių Vokietijos dienraštis „Südwest Presse“, priešingai, rašė, kad „bent vienu aspektu negalima agentūrai „Standard & Poor`s“ prieštarauti: visapusiškai įtikinamo būdo įveikti euro zonoje pasireiškusią skolų krizę valiutų sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai vis dar nesuformulavo ir neįgyvendino.

Be to, amerikiečių agentūra pagrįstai kritikuoja tą krizę aštrinančią politiką, pagal kurią įsiskolinusios valstybės viską stato tik ant griežto taupymo kurso. Taip pasižiūrėjus, agentūros „Standard & Poor`s“ taikinys yra ne tik devynios euro zonos valstybės, kurių reitingai sumažinti, bet ir Angela Merkel.

Juk tai galų gale Berlyno kanclerė, kuri prapliupus euro skolų krizei imasi išskirtinai tik ilgalaikių priemonių. Tuo tarpu milžiniškos pinigų paklausos dar šiemet akivaizdoje trumpu laiku suveikiančios avarinės priemonės nemažiau reikšmingos euro bendrijos išlikimui kaip ir neabejotinai reikalingos ilgalaikės struktūrinės reformos, kuriomis būtų stabdomas skolų prisidarymas.

Tačiau vis dėlto Jungtinių Valstijų reitingų agentūra turi leistis paklausiama, kodėl vertindama viešąjį įsiskolinimą euro zonoje ir viešąjį įsiskolinimą Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ar Didžiojoje Britanijoje ji taiko dvigubą matą. Nes čia kyla įtarimo, kad reikia iš esmės susilpninti eurą, kuris pasirengęs kelti iššūkį doleriui, kaip pasaulio rezervinei valiutai“, – rašė pietvakarių Vokietijos laikraštis.  

Potsdamo dienraštis „Märkische Allgemeine“ pažymėjo, kad nors „tapo mada ant reitingų agentūrų bartis“ ir jos yra „tarsi apsišaukėliai dievaičiai“, tai „mažai keičia faktą, kad „Standard & Poor`s“ savo vertinimais pakankamai dažnai pataiko į dešimtuką.

Su kiekviena diena didėja pavojus, kad euro zona dėl savo narių konkurencingumo skirtumų suskils. Jeigu niekas kitas nedrįsta to pasakyti, tai turi padaryti kad ir demokratiškai neįteisinta reitingų agentūra. Tai, kad ji tai iš naujo padarė neatsižvelgdama į galimas reakcijas, yra drąsu ir nusipelno pagarbos“.

Vienos dienraštis „Kurier“ rašė, jog „priekaišto, kad reitingų sumažinimo ėmėsi galimai pačiu prasčiausiu momentu, agentūra „Standard & Poor`s“ išvengti negalės. Tik ką buvo girdėti pirmieji įtampos sumažėjimo signalai iš Ispanijos ir Italijos, tik ką biržos pasisėmė naujos vilties“.

Tačiau Dubajaus dienraščio „Gulf News“ nuomone, „kritikuoti reitingo agentūrą už tai, kad ji nurodo į pavojingą finansų situaciją euro zonoje, lygu norui nušauti tą, kuris praneša blogas žinias.

Ir nors vadovaujantys euro zonos politikai žadėjo didesnę politinę ir ekonominę integraciją, taip pat ir didesnę biudžeto drausmę, jie kol kas nepateikė jokio aiškaus plano, kaip ekonomiką būtų galima paskatinti. Tačiau ūkio augimas yra vienintelis būdas žemynui iš finansų krizės išvesti“, – teigė arabų laikraštis.

Pietų Prancūzijos laikraštis „L`eclair des Pyrenees“ konkrečiai apie Prancūzijos kreditingumo sumažinimą klausė: „o kas už šią padėtį atsakingas? Dabartinė vyriausybė? Žinoma. Skolų kalnas vadovaujant prezidentui N. Sarkozy paaugo 480 mlrd. eurų.

Tačiau problema gilesnė. Mes šiandien mokame už 30 metų politiką, kuri kliovėsi viešosiomis išlaidomis. Valdyti reiškia išleisti pinigus. O išleisti pinigus reiškia įsiskolinti. Tai du stulpai, kuriais rėmėsi visos vyriausybės viena po kitos, nesvarbu, dešiniosios ar kairiosios“.

Norvegijos dienraštis „Dagsavisen“ antradienį atkreipė dėmesį į tai, kad amerikiečių agentūra smogė du smūgius: „dabar reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumenkino ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vertinimą po to, kai sumažino devynių euro zonos šalių reitingą.

Tai kas dabar Europai padės, kai jos gelbėjimo fondas pats atsidūrė bėdoje? Atsakymas toks – niekas negali Europos išgelbėti, bent ne su dabartine jos finansų sistema. Tai ir viskas“, – rašė Oslo dienraštis.

Roterdamo laikraštis „NRC Handelsblad“ taip pat pagąsdino: „baisiausia toli gražu dar nepraėjo. Priešingai. Lemtingus eurui 2012 metus jau po dviejų savaičių lydi bloga žvaigžde“.  

Tokijo dienraštis „Asahi Shimbun“ ragino kuo greičiau „įvesti euro obligacijas, kurių finansų rinkos viltingai laukia. Nors Vokietija ir priešinasi jų įvedimui, tačiau vėliausiai dabar euro zona turi tvirtai parodyti savo sugebėjimą veikti, kad krizė būtų nugalėta“.

Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d`Alsace“ pabrėžė kontrastą tarp to, kas turėtų būti, ir to, kas realiai bus: „reitingų agentūrų pastebėjimai nėra Biblijos žodžiai. Tačiau jie parodo Europos politikų nesugebėjimą: jie įklimpę į praeities šablonus. O juk akivaizdu, kad vieningos valiutos išlaikymas reikalauja bendros ūkio, mokesčių, biudžeto ir socialinės politikos, kurią papildytų tikras centrinis bankas.

Tačiau kas to iš tiesų nori? Niekas. Užtat europiečiai ir toliau daro kaip įpratę – nuo vienos viršūnių konferencijos iki kitos priima silpnus kompromisus“.

Apžvalga skambėjo per Lietuvos radiją.