Pradėjęs neeilinę sesiją, Seimas patvirtino ir švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pateiktą  Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, ir opozicijos siūlytas Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo pataisas. Šiuos abu projektus Seimas svarstys plenariniame posėdyje, kuris numatomas sausio 19 d.- ketvirtadienį.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir švietimo ministras siūlė papildyti dabar egzistuojantį įstatymą pakeičiant Konstitucijos, pagrindinio šalies įstatymo, neatitinkančias normas. O štai Socialdemokratų frakcijos nariai Vytenis Andriukaitis bei Juozas Oleka siūlė keisti visą įstatymą. Pasirinkus šį scenarijų, reikėtų patvirtinti Konstituciją atitinkantį Mokslo ir studijų laikinąjį įstatymą, kuris panaikintų teisinį vakuumą, atsiradusį po Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Bernardinai.lt“ primena, kad Konstitucijai neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo normos dėl universitetų valdymo ir dėl studijų finansavimo tvarkos. Gruodį KT nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kuriai akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Taip pat – įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos principas, nustatantis, kad studentų rezultatai turi būti vertinami kas dveji metai. Tai, anot ekspertų, turėtų vykti dažniau.

V. Stundys: „Svarbiausia pakeisti senato funkcijas“

V. Stundys Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ tvirtino, jog jo ir kolegų pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos ir papildymai parengti „griežtai paisant Konstitucinio Teismo nutarimo“, kuriame siūloma įstatymų leidėjui užpildyti įstatymų spragą ir panaikinti teisinį vakuumą. Laikinas Mokslo ir studijų įstatymas reikalingas tik tuo atveju, jei reikia daugiau laiko įstatymui pildyti.                   

„Einame nuosekliuoju keliu. Įvertinę, kad svarbiausias dalykas yra finansiniai klausimai, siūlome suteikti senatui, kaip sako Konstitucinio Teismo nutarimas, funkciją valdyti universitetų išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu, turto valdymu, disponavimu“, – sakė V. Stundys.

V. Andriukaitis siūlo keisti ne tik senato – aukščiausio universiteto savivaldos organo – funkcijas, suteikiant jam visas anksčiau turėtas teises. Tarybai opozicija paliktų universiteto kontrolės ir priežiūros funkcijas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Remigijus Žaliūnas sakė, kad universitetai situaciją vertina ramiai, tačiau skubu spręsti universitetų tarybų ir senatų klausimą: daugelis universitetų savo biudžete turi ne tik biudžetinių lėšų, bet ir uždirbtų, taigi vienas svarbiausių dalykų – suteikti senatams teisę patvirtinti 2012 m. pajamų sąmatą“.

Priimtas kompromisas

Nors valdantieji siūlė skubiai spręsti tik universiteto savivaldos ir finansų valdymo klausimus.  V. Andriukaitis su jais nesutiko: studentų rotacijos klausimas šiuo metu yra neaktualus. Jo nuomone, reikėtų grįžti prie ankstesnės rezultatų įvertinimo sistemos, pagal kurią studentai buvo vertinami kas semestrą. Tik tokia tvarka, anot V. Andriukaičio, atitiktų Konstitucinio Teismo nutarimą. Parlamentaras siūlė, jog „pagal valstybės užsakymą priimtiems studentams pirmasis semestras turi būti nemokamas. Jų studijas privalo remti valstybė“.

V. Stundys tikino, kad rotacija turėtų vykti kas metus. „Dėl rotacijos klausimo diskutavome su akademine bendruomene, studentijos atstovais. Konstitucinis Teismas nutarime linkęs vartoti sąvoką akademinis mokymosi laikotarpis. Vertindami praktiką, kai studentai pusmečiui išvyksta studijuoti į užsienį, o kitai sesijai prasidėjus grįžta, ir, remdamiesi studijų tvarka, kuri yra orientuota į kreditus akademiniams metams, nutarėme siūlyti, jog rotacija akademinių metų pabaigoje būtų pats tinkamiausias sprendimas“, – teigė V. Stundys.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis taip pat tvirtino, jog rotacija galėtų vykti kas metus, t. y. akademinių metų pabaigoje. Be to, jis iškėlė ir rotacijos antroje studijų pakopoje klausimą. D. Dikšaičio žiniomis, nesant aiškaus reguliavimo, aukštosios mokyklos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas interpretuoja skirtingai, kai kurios teigia, jog rotacija ir magistro studijose yra galima.

Be to, studentai siūlo, kad finansavimas nevalstybinėms aukštosioms mokyklos turėtų būti skiriamas pagal aiškius kriterijus – kiekybinius ir kokybinius –, kuriais remiantis būtų galima užtikrinti galimybę studentams studijuoti ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose už valstybės lėšas. „Turėtų vykti išorinis kokybės vertinimas, sprendžiama, kokius kokybės standartus turi atitikti aukštoji mokykla ir jos studijos. Tik tada jai gali būti skiriamas finansavimas“, – sakė D. Dikšaitis.

Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, trečiadienį apsvarstęs Mokslo ir studijų įstatymo projektą, siūlė priimti kompromisinę nuostatą – leisti patiems universitetams pasirinkti, kokiu dažnumu pagal studijų rezultatus rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus.

Svarstymai prasideda ketvirtadienį

J. Olekos ir V. Andriukaičio teiktame laikinajame įstatyme, kaip tikina įstatymo kūrėjai, užpildomos dabartinio įstatymo spragos bei numatytas didesnis pataisų skaičius nei tos, kurių reikalauja Konstitucinis Teismas. 

V. Stundys tvirtino, jog opozicijos siūlomas projektas yra peržengiantis Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotes ir siūlymus, ką reikia taisyti. „Laikinojo įstatymo projektas kėsinasi keisti visą sistemą iš esmės ir yra abejotinas žingsnis“, – sakė V. Stundys.

Laikinasis opozicijos pateiktas įstatymas galiotų tol, kol opozicija pateiktų ir patvirtintų visiškai naują Mokslo ir studijų įstatymą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vertino abu valdančiųjų ir opozicijos pateiktus įstatymų projektus ir nustatė, jog šie Konstitucijai neprieštarauja. Projektus planuojama svarstyti ketvirtadienį plenarinėje seimo sesijoje.

BNS, Lrt.lt, bernardinai.lt informacija