Birmoje išaušo „naujojo Gorbačiovo era?“– klausia pasaulio politikos apžvalgininkai. Dar prieš porą metų šis klausimas būtų nuskambėjęs keistai ir naiviai, bet šiandien jis skamba vietoje ir laiku. Birma keičiasi, paleidžiami politiniai kaliniai, o didžiausia režimo kritikė, disidentė Aung San Suu Kyi pietauja su šalies prezidentu. Revoliucija? Persitvarkymas? O galbūt tik kruopščiai suplanuotas įvaizdžio pokytis? Šie ir dar daugiau klausimų ūžia Birmos režimo priešininkų, paprastų birmiečių ir viso pasaulio politikos apžvalgininkų galvose.

Kokią žinutę slepia aukšto rango politinių kalinių paleidimas, aukštų Birmos politikų pietūs su demokratijos šaukle Aung San Suu Kyi ar leidimas šiai politikei registruoti partiją ir dalyvauti rinkimuose į parlamentą? Ką tai reiškia, kada tai prasidėjo ir kur tai nuves?

Šiandien beveik niekas nežino, ką tai galėtų reikšti ar kur tai nuves, bet jau yra žinoma, kada tai prasidėjo ir kas už to stovi. Pokyčiai Birmoje prasidėjo į aukščiausią, bent jau teoriškai, postą išrinkus prezidentą Thein Sein. Šis generolas prieš porą metų nusivilko savo uniformą ir vesdamas valdančiąją Birmos partiją į priekį laimėjo parlamento ir prezidento rinkimus.

Tiesa, rinkimai nebuvo laisvi ar demokratiški, bet tokių šalyje nebuvo daugybę metų, todėl nereikia stebėtis, kad ir šiuos rinkimus laimėjo tie, kas ir privalėjo juos laimėti. Laimėjęs rinkimus 2010 metais, Thein Sein suformavo pirmąją civilinę šalies vyriausybę po 49 metų pertraukos ir pažadėjo šalį vesti demokratijos keliu.

Reikia pripažinti, kad Birmos prezidentas savo pažadų bent iš dalies laikosi. Vos užėmęs prezidento postą, Thein Sein iš kalėjimo įsakė paleisti šimtus politinių kalinių, pradėjo diskusijas apie profesinių sąjungų legalizavimą, cenzūros varžtų atlaisvinimą. Per pastaruosius metus Birmos vyriausybė ėmėsi precedento neturinčių žingsnių ir padarė daugiau nei karinė chunta sugebėjo padaryti per dvidešimt valdymo metų.

Nenuostabu, kad naujasis prezidentas kelia birmiečių ir pasaulio visuomenės nuostabą, o kartu ir nemažai klausimų. Kas jis? Kodėl pasikeitimai prasidėjo dabar ir ar galima tikėti tuo, ką daro ir sako šis kailį pakeitęs generolas? 

Ne paslaptis, kad Birma vis dar autokratiškai valdoma šalis, o daugelis politikos apžvalgininkų ir paprastų  birmiečių įsitikinę, kad demokratiški pokyčiai šalyje tėra chuntos, išties valdančios Birmą, viešųjų ryšių triukas.

Manoma, jog generolai nori nusiplauti savo mundurus, todėl valdžią neva perduoda į civilių rankas. Chuntos valdantieji sensta, galvoja apie pasitraukimą, todėl mėgina švelninti režimą, siekia garantijų sau ir savo šeimoms, verslų, kuriuos valdo, tęstinumo. Dabartinis prezidentas taip pat yra kilęs iš karinės chuntos šerdies, užaugęs ir subrendęs toje sistemoje, kuri šalį geležiniu kumščiu valdo jau daugybę metų.

Reikia prisiminti, kad 2007-aisias, per Šafrano revoliuciją, beginkliai vienuoliai buvo sučiupti ir sumušti, o kai kurie nužudyti – tos pačios chuntos, kurios vienu aukščiausių generolų tuomet buvo Thein Sein, įsakymu.

Net jei neabejotume gerais prezidento norais, kyla klausimas, kiek šis žmogus turi valdžios. Kiek ir kokių sprendimų jis gali priimti, kiek ir kokių politinių kalinių paleisti. Vis dar tikima, kad didelę dalį valdžios vadelių Birmoje laiko senieji chuntos generolai, o ypač  – Than Shwe, politinių šachmatų genijus, galintis ir mėgstantis valdyti kitų rankomis.

Paslaptys visą laiką gaubė Birmos karinę chuntą, ilgą laiką nežinota, net kaip atrodo kai kurie generolai, todėl dabar ypač smalsu, kokio miško paukštis yra naujasis „demokratas“ Thein Sein. 

Žinoma tik tiek, kad Thein Sein 1933 metais gimė valstiečių šeimoje, baigė karo akademiją ir vadovo keliems karių batalionams kovoje su kinų komunistų remiamais sukilėliais devinto dešimtmečio pradžioje. Kalbama, jog naujasis prezidentas ramus, dėmesio nemėgstantis asmuo, todėl gana keista, kad būtent jis pasirinktas Birmos režimo veidu. Tiesa, karjerą karinės chuntos valdomoje šalyje jis darė gana greitai ir sėkmingai. 1991 metais gavo aukštą postą Birmos krašto apsaugos ministerijoje, vėliau – šalies žvalgyboje, o 2007-aisiais mirus premjerui buvo paskirtas užimti jo postą.

Prezidentas Thein Sein visada buvo netoliese pagrintinio chuntos generolo Than Shwe, manoma, situacija nuo tų laikų nedaug tepasikeitė. Tiesa, Thein Sein moka demonstruoti žmogiškumą, kurio taip stinga kitiems chuntos generolams.

2008 metais po uragano „Nargis“ siautulio dalis Birmos pavirto griuvėsiais, šalis neįsileido užsienio pagalbos, vengė nevyriausybinių pagalbos organizacijų dėmesio, bet tuometis premjeras Thein Sein bent jau nuvyko į uragano nusiaubtus rajonus, kalbėjo su žmonėmis. Nė vienas kitas chuntos generolas to nepadarė, kaip ir neatsiprašė birmiečių už tai, kad laiku nebuvo suteikta pagalba nukentėjusiesiems.  

Po šio pasirodymo savo tautiečiams Thein Sein ėmė dairytis ir į užsienį – 2009 metais dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kurioje gynė chuntos vykdomą politiką.

Taigi, Thein Sein – kontroversiškas, bet teikiantis vilties. Nežinoma, kiek galios jis realiai turi, o kiek sprendimų priima 11 asmenų sudarantis Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas, bet, regis, šis tas Birmoje keičiasi ir tai – džiugu. Pats vėliausias pasikeitimas, kuris itin džiugina disidentės Aung San Suu Kyi šalininkus, – jos pareiškimas, kad kandidatuos į parlamentą uragano „Narglis“ nusiaubtoje teritorijoje. Manoma, jog rinkimų kova netrukus prasidės, o tai Birmoje – nauja ir neregėta. Galbūt tai tik dūmų uždanga, o galbūt – „gorbačiovinio“ stiliaus pasikeitimai, kurių pabaigą mes žinome.

Pagal Foreign Policy, Foreign Affairs ir BBC informaciją parengė Jūratė Važgauskaitė