Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. Mat jis buvo daugelį pagydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti. Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

Kiti skaitiniai: 1 Sam 18, 6–9; 19, 1–7; Ps 56

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Skaitome apie žmonių antplūdį: „Jėzų sekė didelė minia... visi veržėsi, norėdami prisiliesti...“ Suminėta daug vietovių, iš kurių žmonės atvyko, ne tik žydai, bet ir pagonys, pamiršdami savo religinius nesutarimus, kad galėtų būti šalia Jo ir išgirsti Jo žodžius. Vilties, ramybės ir atleidimo ilgesys – apie tai Jėzus kalbėdavo – nustelbė tautinius, rasinius ir religinius skirtumus. Ir mes panašūs į šią minią. Kartu su visais krikščionimis norime sekti ir garbinti Jėzų.

Vakar pradėjome švęsti maldos už krikščionių vienybę savaitę. Tarsi viena didžiulė minia melskime, kad visi tautiniai, rasiniai ir religiniai skirtumai nublanktų prieš užsidegimą siekti meilės ir gyvenimo. Jėzus atėjo gydyti ir sugrąžinti Tėvui ne tik kiekvieną iš mūsų, bet ir visą Kristaus Kūną. Visi kartu sudarome vieną kūną, ir Dievas nori jo viso. Mūsų, skirtingų denominacijų krikščionių, nuomonės gali nesutapti dėl daugelio dalykų, tačiau visi žinome, kad Jėzus nenori, jog Jo tauta būtų suskilusi. Taigi šią savaitę melsdamiesi prašykime Viešpatį padaryti mus vienu kūnu. Nuoširdžiai melskime visų kultūrų, rasių ir denominacijų krikščionims ramybės ir susitaikymo. Trokškime jo visa širdimi ir atsiverkime Šventosios Dvasios vedimui. Dievas yra ištikimas ir nėra Jam negalimų dalykų.

Ką tas skyrelis mums pasako? Ir mes norėtume Jėzų paliesti, tačiau mums nereikia keliauti didelius nuotolius iki Galilėjos ar Genezareto ežero. Mes galime Jį sutikti ir paliesti visur ir visada, nežiūrint kur mes būtume. Galime Jį sutikti bažnyčioje, maldoje ir per sakramentus.  

Tikėkime, kad mes galime Jėzų sutikti ir paliesti Jo rūbą kasdien. Net tylioje maldoje, perskaitę šios dienos skyrelį, galime užmerkti savo akis, savo vaizduotėje matyti Jėzų, apsuptą minios, prasiveržti pro minią ir su tikėjimu paliesti Jo rūbą. Nereikia nė žodžių. Tai bus mūsų vidinė širdies malda, gydanti ir teikianti ramybę.

Tėve, Tu sutvėrei mus, kad būtume viena su Tavimi ir vienas su kitu. Pripildyk mane Šventosios Dvasios, kad jau nuo šiandien būčiau Tavo sužeisto Kūno gydymo bei vienybės įrankis.

Bernardinai.lt