Nepaisant opozicijos boikoto Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
Seimas ketvirtadienį priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios universiteto valdymo klausimus leis spręsti senatui, o aukštosioms mokykloms leis pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus.
Už švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio pataisas balsavo 69 Seimo nariai, trys buvo prieš.
Nors opozicija boikotavo plenarinį posėdį protestuodama dėl darbotvarkės, valdantiesiems pavyko pasiekti, kad posėdyje dalyvautų ne mažiau pusė Seimo narių - be valdančiųjų, balsavo ir kai kurie formaliai nei valdantiesiems, nei opozicijai nepriklausančios Seimo narių mišrios grupės atstovai.
"Svarbiausia žinia akademinėms bendruomenėms ir aukštajam mokslui - ta, kad ten, kur reikėjo užpildyti neaiškumą, abejones, šitą darbą Seimas padarė. Aš manau, kad tai yra pozityvi žinia, nes aukštosios mokyklos galės pasitvirtinti savo išlaidų bei pajamų sąmatas, taip pat studijuojantys ir sesijas baigiantys studentai žinos, kaip toliau vyks jų vertinimas ir iš to išplaukiantis finansavimas", - po balsavimo žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius.
Pasak ministro, nuostatos dėl rotacijos šiuo metu sesiją įpusėjusiems ar baigusiems studentams po šios studijų patikros dar negalios, o bus taikomos pavasario semestrui.
"Negali būti keičiamos žaidimo taisyklės tų studentų atžvilgiu, kurie pabaigę ar įpusėję kokį nors procesą, šiuo atveju - rudens semestrą, tai aišku", - sakė ministras.
Mokslo ir studijų įstatymas skubiai pakeistas po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) gruodį prieštaraujančiomis pripažino kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo bei studentų rotacijos.
KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Keisdamas įstatymą Seimas ketvirtadienį patvirtino nuostatą, kuri daugiau galių valdant universitetus suteikia senatams, jiems pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Toks reguliavimas pakeistas universitetams leidžiant pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus, kas semestrą, ar kasmet.
Pataisa numato, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
















