Kai nutarėme interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“ įsteigti naują „Atminties“ skiltį ir ėmėme sudaryti nuorodų sąrašą, kuris būtų naudingas mūsų skaitytojams, pirmuoju numeriu neabejodamas iškėliau nuorodą į praėjusių metų spalį iškilmingai savo veiklą pradėjusios „Atminties ir sąžinės platformos“ puslapį. Mačiau, kad paskutinį sykį informacija jų puslapyje buvo atnaujinta spalio 26-ąją, tačiau apsimečiau to nepastebėjęs. Veiklos pradžia, kad ir kaip būtų.

Šiandien – 2012-ųjų vasario 15-oji. Siūlau dar kartą atsidaryti „Platformos“ puslapį (per tris mėnesius jį su viltimi buvau atsivertęs ne kartą). Ir ką ten išvysite? Atspėjote, – tą pačią spalio 26 dienos informaciją. Datą, kai... Paskaitykite tą biurokratinę, paskubomis iš oficialaus dokumento mechaniškai perkeltą abrakadabrą. Rašo kažką apie sutartį. Tačiau svarbu ne tai – pasistengus galima suprasti – svarbiau tai, jog nuo tos dienos „Platformoje“ nieko naujo neįvyko. Na gerai, susidaro toks įspūdis.

Nėra nieko liūdnesnio už merdintį interneto puslapį. Kai mėnesių mėnesius jame neatsiranda naujos informacijos, jis tampa panašus į tuščią ir minčių apleistą patalpą, kurioje sūkuriuoja ir niekam nereikalingus popieriaus lapus blaško internetinis vėjas. Tada kyla klausimas: ar vėjas neišpūtė lauk ir pačios idėjos?

O gal įvyko? Galbūt netgi kas nors itin svarbaus? Tačiau lyg ir nieko nebuvo girdėti? Todėl teiraujuosi Jūsų, gal ką nors girdėjote apie „Platformos“ veiklą? Tik leiskite priminti jos išsikeltą uždavinį: sujungti įvairias organizacijas, dirbančias totalitarinių režimų tyrimo, dokumentavimo, švietimo ir visuomenės supratimo stiprinimo srityse, bei tinkamai įvertinti sovietinių–komunistinių režimų nusikaltimus tarptautiniu mastu, rūpintis informacijos apie juos sklaida.

Šiam uždaviniui pasiekti – skaitau puslapyje skelbiamą informaciją – per trejus metus (tai šiek tiek pateisina informacijos trūkumą, nes niekada negali žinoti – gal ji netrukus pilte pasipils) numatyta surengti konferencijų, renginių kontaktams užmegzti, parengti publikacijų, atlikti tyrimą (nepavyko rasti, kokį), kilnojamąją parodą apie totalitarizmo nusikaltimus ir apdovanoti žmones, prisidėjusius įveikiant totalitarinius režimus Europoje, ar tuos, kurie jiems priešinosi.

Kai tris mėnesius neišgirsti nė menkiausios žinios apie tokios svarbios institucijos veiklą, prisigalvoji įvairių dalykų. Antai, kad ši organizacija – tai biurokratinis žaidimas popieriuose. O gal „Platformos“ veikla visgi kunkuliuoja? Tačiau būtum girdėjęs, jei kas nors rimto vyktų... O jeigu vyksta ir nieko niekam nesako? Tada irgi negerai. Vadinasi, „užsižaidė viduje“. Kad ir kaip būtų, jei kas nors ir kunkuliuoja, tas kunkuliavimas – povandeninis... Viešoje erdvėje jo nematyti.

Nėra nieko liūdnesnio už merdintį interneto puslapį. Comments are closed. Not found. Kai mėnesių mėnesius jame neatsiranda naujos informacijos, jis tampa panašus į tuščią ir minčių apleistą patalpą, kurioje sūkuriuoja ir niekam nereikalingus popieriaus lapus blaško internetinis vėjas. Tada kyla klausimas: ar vėjas neišpūtė lauk ir pačios idėjos? Atsiversiu „Platformos“ puslapį po mėnesio ir pažiūrėsiu, ar yra ten užėjusių gyvų sielų.

P. S. Kai jau buvau parašęs šį tekstuką, gavau laišką iš projekto koordinatorės, Čekijos totalitarinių režimų instituto darbuotojos dr. Neelos Winkelmannovos. Pasak jos, su Europos sąžinės ir atminties projektu viskas O.K. Jau įvyko trys posėdžiai.