Sausio vidury galų gale atnešė daugiau sniego ir į Vilnių. Tegu ir neilgai, bet to baltumo, purumo reikia. Kad žiema vis dar būtų žiema. Lygiai taip reikia ir kultūrinių tekstų, kuriuos apžvelgus, būtų aiškiau, kuo iš tiesų ar tariamai gyvi kultūros žmonės šią savaitę.

Tad kokie skiautiniai puošia „Bernardinai.lt“ interneto langus?

Sostinė metus pradėjo šurmuluodama visose srityse. Pavyzdžiui, Rusų dramos teatre greitai bus Sauliaus Varno režisuoto monospektaklio „Kritimas į tamsą“ pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Camera obscura“ premjera.

Vis dažniau šiais laikais prisimenant romėniškąjį posakį „duonos ir žaidimų“, turbūt verta atsigręžti į lietuviškų žaislų istoriją. Prie jos turėtų priartinti nauja išleista knyga.

Praturtindamas jau Lietuvos kultūros istoriją ir nūdieną, grįžta litvakų meninis paveldas. Valstybiniame Vilniaus Gaono Tolerancijos centre eksponuojama Samuelio Bako tapybos darbų paroda „Gyvenimo stotys“. Apie šią ekspoziciją Bernardinų televizija parengė laidą.

Taip yra Vilniuje, o kas darosi tolėliau? Pavyzdžiui, prieš porą metų buvusioje Lietuvos kultūros sostinėje – Zarasuose – darbavosi šio miesto krašto muziejaus darbuotojai. Jų dėka atsirado fotoalbumas „Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra“.

Poetas ir literatūrologas Laurynas Katkus yra ir eseistas. Buvo ir anksčiau, tik kultūrinėje spaudoje gal ne visi pastebėdavo. O dabar pastebėjusieji ir nepastebėjusieji gali paskaityti jo naująją knygą „Sklepas ir kitos esė“.

Grįžtant prie Vilniaus teatrinių realijų – Jonas Vaitkus nebe pirmą imasi Aleksandro Vvedenskio kūrybos. Tačiau pirmą kartą tai tapo muzikiniu spektakliu: pjesei „Eglutė pas Ivanovus“ muziką kūrė Algirdas Martinaitis.

Toje kino pasaulio dalyje, kuri vadinama Holivudu, ruošiamasi šiemetinei „Oskarų“ teikimo ceremonijai. Daug išankstinių progų dalintis gandais suteikia kritikų dalinamos simpatijos ar „Auksinių gaublių“ komisijos.

O tuo tarpu lietuvių literatūros pasaulyje nuostabus poetas ir puikių novelių rašytojas Henrikas Algis Čigriejus sako „Literatūros ir meno“ savaitraščiui, kad rašyti lemta ne dėl apdovanojimų. Ir jis visiškai teisus.

Muzikos srity prisimenami praėjusių metų melodijų aidai. Pavyzdžiui, viename ankstesnių „Nemuno“ savaitraščių Kauno muzikinius metus apžvelgia Eugenija Žakienė.

Vėl perbėgdami prie regioninių naujienų, prisimename, kad šiemet kultūros sostine skelbiami Anykščiai. Apie tas realijas ir aktualijas savitu braižu papasakojo vis dažniau Bernardinai.lt parašantis to krašto žmogus – Tautvydas Kontrimavičius.

Klaipėdoje dvidešimt šeštoji Ievos Simonaitytės premija bus įteikta poetei Elenai Karnauskaitei, o Vilniaus Gedimino prospekte kurį laiką egzistavusi „Fluxus ministerija“ politikų sprendimu iškeldinama į kitą erdvę. Netgi kitą miestą – Kaunas kuriam laikui priglobs šį projektą.

Vienas geriausių praėjusią savaitę išspausdintų tekstų buvo iš Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ perspausdintas interviu su japonų rašytoju Haruki Murakami. Nesvarbu, kad pokalbis į vyko 2004 metais – mintys aktualios ir dabar.

Fotografijos srity imamasi sovietinių laikų. Toje epochoje kūrusiųjų paveldą tyrinėjantys specialistai po truputį skelbia apibendrinančius rezultatus. Neseniai išleistos monografijos „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ autorė Margarita Matulytė teigia, kad Lietuvos visuomenė nebuvo totaliai sovietizuota ir paversta zombiais.

Tapatybės problemas seminaro metu tam tikrais aspektais bandė aprėpti ir Baltijos šalių operos žinovai. Apie tai straipsnį parašė „Bravissimo“ vyriausoji redaktorė Beata Baublinskienė.

Įpusėjusį (skaičiuojant nuo 2011 metų rudens) Kauno teatrinį sezoną „Nemuno“ savaitraštyje pabandė pristatyti Gediminas Jankus. Pasak straipsnio autoriaus, grįžtama prei tradicinių moralinių vertybių: „pasiaukojimas, kilnumas, dora, meilė, atgaila, aukštesnių tikslų siekimas, dvasinis tobulėjimas, galų gale apsivalymas ir praregėjimas per kančią – tokiomis sąvokomis manifestavo Kauno teatrai.“

Dar viena geroji žinia iš Lietuvos ir apie Lietuvą: fotomenininkas Gintaras Česonis, trečius metus kuruojantis projektą „Sutikti Lietuvos miestai ir miesteliai“, parengė fotografinį dienoraštį, kurį atidavė į Nacionalinės dailės galerijos kolekciją. Fotografiniame dienoraštyje „beveik trisdešimties Lietuvos miestų ir miestelių kolekcija parengta specialiai išnaudojant ilgaamžio atspaudo galimybes ir su tikslu palikti ženklą apie išeinantį laikmetį.“

Vytautas Toleikis atsinaujinusiame savaitraštyje „Literatūra ir menas“ kalba apie nūdienos iššūkius. Šiame tekste autorius bando pasakyti, kuo gali suvienyti poeto Česlovo Milošo pavyzdys lietuviškose ir lenkiškose mokyklose ir kokie pavojai gali tykoti ir tyko nagrinėhjant poeto gyvenimą bei kūrybą.

Savo kūrybinėmis galiomis „Lux/jauniems“ „Nišos“ rubrikoje dalinasi prozininkas Karolis Klimas. Publikuojamas apsakymas tėra pirmoji trilogijos dalis, lauksime kitų.

O šios savaitės skiautinius norisi baigti, primenant tarptautinio sakralinės muzikos ir labdaros projekto „Pax et bonum“ 2011-ųjų didžiuosius ir mažuosius susitikimus. Juos apibendrina Bernardinų televizijos parengta laida.

Malonaus žiūrėjimo ir smagaus skaitymo!