Ketvirtadienį susitikęs su dar viena grupe Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų, atvykusių vizito Ad limina, popiežius Benediktas XVI jiems kalbėjo apie tikėjimo ir kultūros santykį, apie šioje srityje atsirandančius nesklandumus, tradicinių vertybių nykimą viešajame gyvenime ir apie šio reiškinio metamus iššūkius bažnytinei bendruomenei, praneša Vatikano radijas.

Šiandien Amerikoje matome kaip pasaulėvaizdį, istorijoje susiformavusį iš tikėjimo, o taip pat įsipareigojimo tradicinėms moralinėms vertybėms, griauna naujos galingos kultūrinės srovės, kurios ne tik atmeta judėjiškos ir krikščioniškos tradicijos skelbiamų moralinių vertybių branduolį, bet taip pat yra priešiškos krikščionybei. Jos kėsinasi ne tik į krikščionių tikėjimą, bet ir žmogiškumo sampratą, kuri remiasi įsitikinimu, kad žmogaus likimas nesiriboja vien dabartimi. Tokia kultūra, kuri iš principo atmeta žmogaus amžinąjį pašaukimą, kuri nepripažįsta transcendentiškumo, iš tiesų pati savaime yra labai nuskurdinta ir jai gresia pavojus virsti reduktyvistinio ir totalitarinio požiūrio į žmogaus asmenį priemone.

Šio pavojaus akivaizdoje turime skelbti, - sakė Popiežius Jungtinių Valstijų vyskupams, - kad mūsų tradicija nesivadovauja aklu tikėjimu, bet remdamasi racionaliu požiūriu į žmogų, ragina jį kurti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas galėtų laimingai ir saugiai gyventi. Bažnyčia gina natūraliuoju įstatymu grindžiamą moralę, būdama įsitikinusi, kad tokia moralumo samprata nesikėsina į žmogaus laisvę, bet yra „kalba“, padedanti mums suprasti save pačius, o tuo pačiu ir kurti teisingesnį bei humaniškesnį pasaulį. Šitokia Bažnyčios misija pačia savo prigimtimi yra „vieša“. Bažnyčios ir valstybės atskirumas negali būti suvokiamas nei kaip draudimas Bažnyčiai pasisakyti visuomenės gyvenimo klausimais, nei kaip valstybės nesiskaitymas su tikinčiųjų išpažįstamomis vertybėmis ir jų troškimu kurti savo visuomenės ateitį.

Reikia, - sakė popiežius Benediktas, - kad visa Jungtinių Valstijų katalikų bendruomenė suvoktų kokie pavojai šiandien gresia Bažnyčios vykdomam viešajam liudijimui, jog yra labai rimta grėsmė, kad radikalaus sekuliarizmo srovės tęs bandymus suvaržyti ir vieną amerikiečiams brangiausių laisvių – religijos laisvę. Dėl to Bažnyčiai reikalingi gerai pasiruošę ir uolūs katalikai pasauliečiai, kritiški dominuojančios kultūros atžvilgiu, sugebantys drąsiai pasipriešinti reduktyviam laicizmui, pasišovusiam išstumti Bažnyčią iš viešųjų debatų apie Amerikos visuomenės problemas ir ateitį. Bažnyčia privalo negaišdama laiko formuoti šitokias asmenybes, privalo įtikinamai skelbti krikščioniškąją žmogaus ir visuomenės viziją. Ši veiklai turi būti svarbiausias naujojo evangelizavimo misijos rūpestis.