Evaldo Butkevičiaus nuotrauka © Kauno diena

Daugelio universitetų vadovai labiau linkę rotuoti studentus ne kas pusmetį, o kas metus, sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.

Ketvirtadienį Seime priimtos laikinos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos leidžia aukštosioms mokykloms pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus - ar kas semestrą, ar kartą per mokslo metus.

"Surinkęs daugelio rektorių nuomonę, aš manau, kad daugelis vadovausis vienerių metų terminu, kadangi jis yra labiau integralus. Manau, kad ir patys studentai su tuo sutiks, kad po kiekvienos sesijos vertinimas toks iš tiesų gana sudėtingas, ypač tose studijų programose, kur studentai už savo studijas turėtų mokėti pakankamai dideles sumas - kur yra didelė studijų kaina", - BNS penktadienį sakė R.Žaliūnas.

Jo teigimu, LSMU taip pat būtų patogiau rotuoti studentus kasmet.

"Mes, kaip medikai, sunkiai įsivaizduojame, kad patikrą būtų įmanoma atlikti kas pusę metų, kadangi viename kurse tuo pačiu metu studijuoja daug studentų, organizacine prasme jie studijuoja skirtingus modulius ir sistemas, ir jų vertinimas dažniausiai nesutampa su semestru, o dažniausiai jis vyksta per metus", - kalbėjo rektorius.

Anot R.Žaliūno, aukštosios mokyklos turėtų parengti studentų rotacijos tvarką per mėnesį po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys Seimo priimtas laikinas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

Jis pabrėžė, kad nauja rotacijos tvarka turėtų pradėti galioti "ne anksčiau kaip pasibaigus šiems mokslo metams". Ji esą neturėtų būti taikoma tiems studentams, kurių studijų sutartyse numatyta ankstesnė tvarka, kai buvo įteisinta rotacija kas dvejus metus.

"Tie studentai, kurie turi pasirašę sutartis su universitetais, jiems ta nauja tvarka negalios, kadangi dviejų metų sutartis kaip teisinis dokumentas turėtų galioti, nes teisės aktai atgaline data neturėtų daryti įtakos sutartims. Bet jeigu sutartyje nenumatytas terminas ar yra kitų išimčių ar nenumatytų atvejų, galios ir tiems studentams, kurie jau studijuoja dabar", - kalbėjo R.Žaliūnas.

Pasak jo, universitetų valdymo atžvilgiu kol kas aukštosios mokyklos nieko keisti neplanuoja, mat Mokslo ir studijų įstatymo pataisas iki Seimo pavasario sesijos turinčiai parengti darbo grupei šioje srityje dar kyla klausimų.

Apie tai penktadienį vykusiame Rektorių konferencijos posėdyje esą užsiminė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

"Šiandien mes pasitikslinome, ar tai neliečia studentų rotacijos, jis patikino, kad tas klausimas turėtų išlikti toks, koks yra, bet dėl valdymo dalies ar tos finansinės dalis neabejotinai bus grįžta pavasario sesijoje. Esmė tokia - kiek funkcijų bus palikta universiteto tarybai ir kiek jų bus deleguota universiteto senatams", - kalbėjo R.Žaliūnas.

"Toks mechaninis permetimas visų funkcijų iš tarybos į senatą, kad senatai bus aukščiausia savivaldos institucija ir spręs visus klausimus, bent jau iš ministro lūpų girdint, lyg dar kelia jiems abejonių, kad šis modelis yra tinkamiausias. Neapibrėžta situacija dėl valdymo - ir rektoriaus rinkimų, turto, finansų, kas ateityje turės lemiamą vaidmenį. KT nutarimas lyg suponuoja, kad tai turėtų būti išimtinai deleguota senatams, bet čia galbūt interpretacijos klausimas. Turėtų, manyčiau, ir teisininkai tarti patariamąjį žodį", - svarstė jis.

Seimas ketvirtadienį priėmė laikinas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios universiteto valdymo klausimus vietoj tarybos leidžia spręsti senatui, o aukštosioms mokykloms leidžia pasirinkti, kokiu dažnumu - kas semestrą ar kas metus - rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus.

Mokslo ir studijų įstatymas buvo skubiai pakeistas po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) gruodį prieštaraujančiomis pripažino kai kurias šio įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo bei studentų rotacijos.

KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.