Šv. Agnietė, mergelė, kankinė Mk 3, 20–21 „Jėzui su mokiniais sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti“
Jėzui su mokiniais sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis išėjęs iš proto.
Kiti skaitiniai: 2 Sam 1, 1–4. 11–12. 17. 19. 23–27; Ps 80
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Trumpa šios dienos Evangelija, tik pora eilučių. Kodėl Jėzaus namiškiams atrodė, "kad Jis netekęs nuovokos?" Jiems buvo sunku suprasti, kodėl Jėzus, būdamas stalius, metė savo darbą, susirinko būrį žvejų ir su jais bendravo, pradėjo kritikuoti fariziejus ir kitus Rašto žinovus. Dažnai šeimose taip atsitinka, kad vieni kitų jau nebesupranta. Vieną kartą net pats Jėzus yra pasakęs: "Žmogaus namiškiai taps jam priešais" (Mt 10,36). Jėzus, betgi, priėmė tą opoziciją su švelnumu ir meile, pasiryžęs vykdyti savo Tėvo valią. Panašių pavyzdžių yra ir mūsų šeimose.
Kadangi neturiu daugiau ko komentuoti, tai noriu tik pabrėžti, kad šiuos metus Lietuvos vyskupai paskelbė pal. J.Matulaičio metais. Arkivyskupo Matulaičio irgi daug kas nesuprato, jį kritikavo, ypač kai jis buvo paskirtas Vilniaus vyskupu. Jis visus vienodai priimdavo, visiems norėjo padėti ir jų išklausyti, visus: lenkus, gudus, lietuvius, neatsižvelgdamas į tautybę ar denominaciją. Patartina pasiskaityti jo užrašus arba sausio mėn. žurnalą "Artuma", kur visas numeris skirtas pal J. Matulaičiui. Tikroji meilė aukojasi, tarnauja. Tokią meilę Bažnyčiai atskleidžia jo malda: "Jei valia prašyti, tai duok, Viešpatie, kad aš būčiau tavo Bažnyčioje nelyginant ta mazgotė, puodkelė, kuria viską valo, o suvartoję meta šalin kur į tamsiausią ir bjauriausią kampą, tegul ir aš taip tapčiau suvartotas ir sunaudotas, kad tik tavo Bažnyčioje būtų nors koks kampelis geriau išvalytas, kad tik Tavo name būt šiek tiek švariau ir skaisčiau." (Užrašai, 1911 01 13)
Tėve, mokyk mus artintis prie Jėzaus, kuris tapo viena su mumis. Padėk mums būti gailestigiems, kantriems ir pasirengusiems vienybei su kitais mūsų broliais ir sesėmis krikščionimis iki pat to laiko, kai išvysime Tave veidas veidan.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Labai sunku tiesiog atsisakyti savo blogų norų (katalikai tai vadina „pasiryžimu nebenusidėti“) ir persiimti tyrais ir kilniais siekiais. Sunku. Bet reikia. Kasdien.
Gera yra ko nors trokšti... Ypač šventumo. Koks tai pagirtinas noras. Kaip vienas žmogus prisipažino - kaip gera būtų jei po mirties prie mano kapo padėtų gėlių, ir, pamaldžiai persižegnojęs dar pamaldžiau atsidustų - tas N (vietoje N įrašome savo vardą..) buvo tikras šventasis. Bet man labiau patinkas Šarlio Fuko žodžiai - tobulas tapsiu tik Paskutiniame Teisme.
Įtikėjęs žmogus tai tarsi naujai užgimęs žmogus, nors ir turintis tą patį kūną jau nebepriklauso savo šeimai ,draugams. Pasikeičia elgesys, nebelieka senų siekių. Tai naujo kelio pradžia. Tada Jėzus ima už rankos ir veda o tu trokšti meilės, vienybės ir ištikimybės.
Broliai kapucinai
Keistai turbūt Jėzus atrodė, kad net apriboti Jį norėjo...Keistai ir šiandien žmonės atrodo, išdrįstantys gyventi kitaip - su Dievu, kuris yra ne kažkur, o čia ir dabar.