2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mk 3, 22–30 „Jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota“

2012-01-23
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.

O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.

„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

Kiti skaitiniai: 2 Sam 5, 1–7. 10; Ps 89

 


 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Neretai nutinka, kad, kęsdami įvairiausius vidinius konfliktus, ieškome vienybės su kitais. Bet ar tikrai ilgimės vienybės – praturtinančios, praplečiančios ne tik akiračius, bet ir širdis – o ne siekiame vienybės karikatūros trokšdami, kad kitas ar kiti mums pritartų, palaikytų, prie mūsų nuomonės ir mūsų pačių pritaptų – supanašėtų?..

Rašto aiškintojai jiems nepataikaujantį, prie jų nepritampantį Jėzų kaltina (plg. 22 eil.) bedieviškumu, neva Jis veikia Piktojo galia. Jėzus atsako palyginimais pabrėždamas susiskaldymo, kaip pražūties klystkelio realybę (plg. 24-25 eil.). Susiskaldymas nėra tik šiaip blogis, nesėkmė – jis tramplinas į susinaikinimą.

Žmogus – Dievo ir Piktojo susitikimo, kovos vieta. Ir ta įtampa provokuoja rinktis. Nors Jėzus ir sakė: „Negalima tarnauti dviem šeimininkams“ (Mt 6, 24), neretai pasiduodame iliuzijai pergudrauti Dievą. Nepasirinkimas irgi yra pasirinkimas. Šiuo klausimu, jei vis dar siekiama išlikti Dangui, neįmanomas  „ir ir“ - stovime „arba arba“ kryžkelėje. „Ir ir“ veda į vidinį susiskaldymą, o šis į pražūtį.

Pasirinkimas tarnauti Piktajam gal ir leidžia kurį laiką nepastebėti klaidų ir nuodėmių, jas ignoruoti, bet ilgainiui, nebetikint ir nesiekiant atleidimo, nepriimant Jo, – tai tampa amžina nuodėme, nepanaikinama kalte (plg. 29–30 eil.). Piktasis skaldo ir valdo mus, siekdamas savo pergalės – mūsų amžino pralaimėjimo.

Pasirinkimas priklausyti Dievui neapsaugo nuo klaidų, bet sekant Jėzumi, tikint ir priimant atleidimą (plg. 28 eil.) – jos tampa nuolankumo ir Dievo Meilės didybės apsireiškimo vieta, tampa dygliu, saugančiu nuo puikybės (plg. 2 Kor 12, 7–10), visų kitų klaidų motinos. Savąja Dvasia per atleidimą Dievas valo mūsų žaizdas gijimui. Ir vienybė su Dievu atveria vienybei su Kūrinija, vienybei su savimi pačiais.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

JKD 2012-01-23 22:13

MINIMALIAI pasidomėjus tikriausiai taip ir atrodo. Pasidomėkite MAKSIMALIAI...

Geras Ateistas 2012-01-23 20:53

Edi, akivaizdu yra tai, kad tu tiki niekais, o ne tai, kad "dievas yra meilė". Nors MINIMALIAI pasidomėjus pasidaro akivaizdu, kad krikščionybė tėra pasakų ir ritualų kratinys, nesiskirianti nuo bet kurios kitos religijos.

http://blog.lrytas.lt/ateistas

Edis 2012-01-23 13:17

Šėtoniškas užsispyrimas prieš akivaizdžią tiesą, kad Dievas yra meilė. Nebus atleista

Druskė 2012-01-23 11:48

Būkime budrūs, nemiegokime,ištirkime dvasią. Dievo ginklas yra meilė, velnio ginklas yra neapykanta. Jis neapkenčia visų o tų kurie jam tarnauja neapkenčia dar labiau. Nėra "nemeilės", nėra "ir ir" - taip mums patogu būti vidury. Yra tarnystė arba Šventąjai Dvasiai arba..... Priešas yra labai klastingas ir gudrus, reikia tai įvertinti. Mums duotas protas, jausmai ir visa kas mus supa. Iš viso to žmogus turi susikurti išmintį pažinti Šventąją Dvasią.

Roma 2012-01-23 10:55

„Jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota“. Ką reiškia šitie Jėzaus žodžiai? Man jie priminė kitus Jo žodžius, paaiškinančius pastaruosius: "Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs." - Jn 14,26. Galime suktis kaip norim, bet jei nepriimam Kristaus žodžių visiškai, vadinasi Šventoji Dvasia mūsų gyvenime neveikia, nes neprimena jų mums. Tik todėl mes į juos galime žiūrėti kaip į žmogaus ir ignoruoti arba su jais ginčytis.

Mes žinome, kad tai Kristaus žodžiai, bet nežiūrime į juos rimčiau negu į kokio kito mokytojo. Ir tai yra piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai. Arba, priešinimasis. Mums suteikta laisvos valios dovana.

Jėzus ir Šventoji Dvasia yra du Švenčiausios Trejybės Asmenys, glaudžiai tarpusavy susiję. Todėl jeigu mes nepriimame Jėzaus (Žodžio), nepriimame nė Šventosios Dvasios. Aiškiau ir būti negali. Jėzus ir Jo Meilė yra viena. Reiškia visi Jo pasakyti žodžiai yra Jo Meilės išraiška mums. Jeigu nepriimame jų, atsisakome ir Jo meilės.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (5)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.