Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi.

Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“.

„Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato svyravimus šioje Viduržemio jūros srityje“, – teigė Mordechai Steinas iš Izraelio geologijos tarnybos ir Hebrajų universiteto.

Anot jo, gauta informacija leis mokslininkams modeliuoti pasaulinio klimato šiltėjimo poveikį ateityje.

Preliminari iš 250 metrų žemiau jūros dugno gylio paimtų mėginių analizė parodė, kad ten yra stori druskos, padengtos uolienų gabaliukais, sluoksniai. Anot tyrėjų, šis sluoksnis susidarė periodu, kai jūra buvo beveik visiškai išdžiūvusi.

„Tam, kad nusėstų toks storas sluoksnis druskos, toje vietoje turėjo būti labai sausa – nebūti jokio gėlo vandens maitinimo. O akmenėliai ant druskos mums pasako, kad kranto linijos nebuvo labai toli“, – aiškino M. Steinas.

Šie radiniai turėtų būti perspėjimas dėl dabartinės Negyvosios jūros, esančios 426 metrais žemiau jūros lygio, būklės ir besitęsiančio seklėjimo.