2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Finansų ministerija išplatino taupymo lakštų už 16,8 mln. litų

2012-01-24
Rubrikose: Politika » Ekonomika 
pinigai

Zenekos nuotrauka

Finansų ministerija, pirmadienį baigusi platinti vienerių ir dvejų metų trukmės taupymo lakštų emisijas, iš gyventojų ir kitų smulkių investuotojų pritraukė 16,785 mln. litų, pranešė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

Dvejų metų trukmės taupymo lakštų, už kuriuos bus mokamos 2,9 proc. metų palūkanos, nominalia verte išplatinta už 9,868 mln. litų, o vienerių metų trukmės taupymo lakštų, kurių palūkanos yra 2,6 proc., - už 6,917 mln. litų.

Nuo 2010 metų gegužės mėnesio Finansų ministerija jau išplatino lakštų už 71,874 mln. litų.

Antradienį Finansų ministerija pradėjo platinti dvi naujas taupymo lakštų emisijas. Naujos vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisijos metų palūkanos yra 2,5 proc., o naujos dvejų metų trukmės emisijos - 2,8 procento.

Finansų ministerijos platinamų gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirtų taupymo lakštų galima įsigyti internetu ir beveik 400-yje Lietuvos pašto skyrių. Lakštų gali įsigyti gyventojai ir nepelno įstaigos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Naglis Puteikis 2012-01-26 22:44

Ar ne gėda taip rašyti, kad neva gyventojai staiga panoro skolinti valstybei? pakankamai didelė dalis gyventojų visada norėjo skolinti ne snorams, o valstybei, bet valstybė piršto nepajudino, kad juos apie tai tinkamai informuotų, kur ir kaip tai padaryti. Mano 81 metų tėvas per didžiausius vargus sužinojo ir 1 valandą stovėjo pašte (nes kitur pernai rudenį neplatino vyr.vertyb.popierių), kol paskolino valstybei. Tik dabar DNB Nord bankas reklamuoja tuos valstybės skolos lakštus ir tai tik todėl, kad nori pataisyti savo sugadintą reputaciją. Susigadino apgaudami savo klientus siūlydami nerealius procentus už paskolas, kurias duodavo įtikinę įkeisti bankui visą apgautųjų turtą. Užtat Snorui, skirtingai nei valstybei, valdžiūnai buvo sudarę visas sąlygas sukčiauti su indėlių sertifikatais - neapdraustais vertybiniais popieriais: pensininkams buvo aiškinama, kad tai tai beveik indėliai, jie suprasdavo,kad tai apdrausta. Kur tuo metu visi valdžiūnai, atsakingi už bankus ir finansus buvo, kai šį neteisėtą daiktą platino Snoras? Beje, Snoras žmones mulkino ir su palūkanų dydžiu - tuos indėlių sertifikatus 2011 spalio pabaigoje siūlė už 2,1 metinį proc.palūkanų, kai valstybė duodavo daugiau. Bet valstybė apie tai tylėjo. Kodėl? Spėju, kad Snoras papirko konkrečius pareigūnus, kad Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisijosjie tyčia tylėtų dėl valstybės paskolos lakštų (kad nereklamuotų), ir kad tuo pat metu Snoras iškištų savo apgavystes. prokuratūra gal ištirtų, bet kad patys prokurorai skolinasi ne iš bankų, o iš verslininkų ir po to jų kolegos priima tų verslininkų naudai naudingus sprendimus (gen.prokuroro pavaduotojas A.Neviera). Tokia prokuratūra nieko nedarys, nes patys tokie patys kaip ir tie Snoro aferų dangstytojai iš Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisijos. Vienintelė viltis - ar ir Seimas nutylės šią aferą?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.