2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mokslininkai teigia Veneroje aptikę gyvybės pėdsakų

2012-01-24
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Mokslas 

Išanalizavęs prieš 30 metų sovietų zondo darytas Veneros paviršiaus nuotraukas, rusų mokslininkas teigia šioje planetoje aptikęs gyvybę.

1982 metais zondo „Venus-13“ darytas nuotraukas iš naujo tyrinėjo Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto mokslininkas Leonidas Ksanfomaliti.

Anot jo, nuotraukose matyti skorpiono formos kūnas, diskas ir „juodas skydelis“, kurie kamerai fiksuojant judėjo.

Jie visi „pasirodė, kaitaliojosi ir pradingo“, aiškino L. Ksanfomaliti rusų žurnale „Saulės sistemos tyrimai“.

„Kas, jei pamirštume dabartines teorijas apie Veneroje neegzistuojančią gyvybę. Drąsiai tvirtinkime, kad objektų morfologinės savybės leistų mums sakyti, kad tai yra gyvos būtybės“, – pridūrė jis.

Šis rusų mokslininkas parašė keletą straipsnių kosmoso tema bei išleido knygą apie Merkurijų.

Veneroje, kurios paviršiuje temperatūra siekia 464 laipsnius, jokių gyvybės pėdsakų neaptikta.

„Struktūra ir dydžiu į Žemę panašios Veneros stora, nuodinga atmosfera nepraleidžia karščio, kurį sukuria greitai vykstantis „šiltnamio efektas“, – teigia NASA.

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad kada nors Veneroje egzistavo gyvybė. Paskutinieji tyrimai dėmesį skyrė tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tolimoje praeityje, kol dėl „šiltnamio efekto“ temperatūra dar nebuvo taip pakilusi, planetoje egzistavo vandenynai ir, galbūt, gyvybė.

„Dabartinės teorijos teigia, kad Žemės ir Veneros gyvavimo pradžia galėjo būti panaši. Veneroje galėjo būti labai daug vandens, o Žemėje – daug anglies dvideginio“, – 2004 metais paskelbtame straipsnyje teigia Andrew Ingersollas iš „Caltech“.

Po to, kai planetoje lankėsi rusų zondas, NASA zondai padarė daug detalesnių Veneros paviršiaus nuotraukų, kuriose jokių gyvių nematyti.

NASA kosminis aparatas „Magellan“, pavadintas XVI amžiaus portugalų tyrinėtojo vardu, paleistas 1989 metų gegužės 4 dieną, o Venerą pasiekė 1990 metų rugpjūčio 10 dieną.

Per pirmuosius 8 mėnesius „Magellan“ padarė 84 proc. Veneros paviršiaus nuotraukas. Jų raiška – 10 kartų didesnė nei atvaizdų, kuriuos padarė ankstesnės sovietų misijos.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.