Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“.

O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Kiti skaitiniai: 2 Sam 6, 12–15. 17–19; Ps 24

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Dievo nuolat esam kviečiami stebėti ir stebėtis, sekti, o ne persekioti Jį. Turbūt daugeliui pažįstamas patogus, nieko neveikti ir garsiai verkti įgalinantis nevisavertiškumo jausmas. Mums saugu pamaldžiai permesti asmeninę atsakomybę kitiems – šventiesiems, vyresniesiems bažnyčioje, kad patys toliau ramiai galėtume gyventi nebegyvendami, – nuolat patirti visa ko stygių... Visus, kurie tampa akibrokštu mūsų tikėtinam, bet netikram kalbėjimui pasiteisinimais, esame pratę iškelti ne tik į altorių garbę, bet kaip tik įmanoma aukščiau, į nepasiekiamybes, kad akių nebebadytų faktas – jie irgi žmonės, tokie kaip tu ir aš. Ir tau, ir man Dievas duoda ne mažiau meilės, galimybių, pasitikėjimo, – Jo kvietimas šventėti neatšaukiamas kiekvienam iš mūsų, ir, nors ir nesinori dažnai to pripažinti, turim visa, ko reikia, kad tokie taptume.

Esame raginami ne tik pripažinti ir išpažinti Jėzų kaip Tėvo siųstąjį, bet ir tapti jam broliu, seserimi, motina. Ir visiems atidėliojimams ar išsisukinėjimams „nežinau, kaip“ šiandien duodamas Jėzaus atsakymas – Dievo valios vykdymas.

Laikų pabaigoje visgi teks prisiimti asmeninę atsakomybę, kai Jėzus klaus, ne kaip gyveno ir mylėjo Marija ar bet kuris iš šventųjų, bet klaus – kiek mylėjau, kaip gyvenau aš?..

Bernardinai.lt