Pirmadienio rytą LR Prezidentūroje buvo pristatytas šią vasarą vyksiantis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Jaunimas iš viso pasaulio – trys tūkstančiai lietuvių iš trisdešimties pasaulio valstybių – susirinks į renginį Lietuvoje. Pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos istorijoje vyksiantį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą (PLJS2012) rengia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.

Renginio globėjos, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, labai svarbu skatinti jaunus žmones įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir panaudoti jų žinias, patirtį, energiją ir norą rūpintis Lietuva.

Viena iš šios susitikimo organizatorių, PLJS atstovybės Lietuvoje direktorė Ieva Davydenko, pristatydama renginio tikslus, sakė: „Mes siekiame suburti talentingiausius, išsilavinusius, įvairios patirties Lietuvoje, tiek už jos ribų įgijusius jaunus žmones. Juos kviesime kartu kurti, bendrauti ir bendradarbiauti, sieksime skatinti ir tvirtinti partnerystę tarp Lietuvos ir jos diasporos užsienyje, aktyvinti jaunimo dalyvavimą Lietuvos valstybės gyvenime. Taip pat norime kurti naujus tinklus ir stiprinti jau esamus ryšius, gerinti šalies įvaizdį pasaulyje, didinti pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis bei kartu spręsti Lietuvos problemas“. PLJS pirmininkas Kęstas Pikūnas pridūrė tikintis, kad šis susitikimas atvers naują puslapį jaunimo veikloje.

Liepos mėnesį vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos susitikimo metu Lietuvos valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovai kartu su jaunimu iš visų Lietuvos regionų bei užsienio šalių aptars strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieškos konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų, taip spartins pažangios ir modernios valstybės kūrimą.

„Dabar kyla labai daug klausimų, kas yra ta Lietuva, kur yra jos ribos? Mes viešai verkiam, kad Lietuva traukiasi, bet man atrodo, kad ji plečiasi. Sakome, kad globalizacija mus skriaudžia, bet iš kitos pusės ji verčia ieškoti lokalizacijos. Globalizacija mumyse iššaukia tapatybės ilgesį. Mes nenorime būti visi vienodi klonai, taip vadinami „pasaulio piliečiai“ – linkėdamas kuo neformalesnio renginio pristatyme kalbėjo grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

Surengtame PLJS susitikimo Lietuvoje pristatyme dalyvavo nemažas būrys iškilių kultūros, mokslo, verslo, politikos ir kitų sričių atstovų, pasidalijusių mintimis apie tokio renginio svarbą ir būtinybę šiandienos jaunimui ir visai Lietuvai. Pristatymo dalyviai džiaugėsi, kad ši renginio iniciatyva kilo iš jaunų žmonių, bet nebuvo nuleista „iš viršaus į apačią“, dėl to ji dar labiau yra remtina ir sveikintina.

Svarbu atrasti ir pažinti vieni kitus

Lietuvos viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje dažnai girdime ir jaučiame „išvykusiųjų“ ir „pasilikusiųjų“ supriešinimą, vieni kitų kaltinimą ar nesistengimą suprasti. „Šis susitikimas – ne tik galimybė įtvirtinti Lietuvos partnerystę su jos diaspora, bet ir pradėti kalbėtis išvien, nesiskirstant į lietuvius ir emigrantus“, – teigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.

„Tikiu, kad šiuo renginiu gali laimėti abi pusės – užsienyje gyvenantiems lietuviams šis renginys taptų galimybe susipažinti su Lietuva. Tuo tarpu Lietuvos jaunimas, dažnai, tiesa, tapatinamas su tokiais epitetuais kaip emigrantas ar būsimasis emigrantas, turės progą pasižiūrėti ir sužinoti, ką reiškia būti svetur, su kokiais sunkumais, iššūkiais susiduria jauni žmonės svečiose šalyse.“ – pirmadienio susitikime sakė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė.

Neišvengiamai atkreiptas dėmesys ir į įvairias užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis, dėl to atsirandančius skirtumus bei nevienodą santykį su mūsų šalimi. Dalis po pasaulį pasklidusių jaunų lietuvių yra patys išvykę svetur, tačiau nemažai lietuvaičių, ypač gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra palikuonys anksčiau išemigravusių tėvų ar senelių. Kaip pastebėjo Bernardinų parapijos klebonas br. Arūnas Peškaitis OFM, jiems Lietuvą bandoma priminti, tačiau dažnai toks priminimas atrodo neautentiškas, tarsi atkartojimas to, kas buvo iki karo, bet ko iš tiesų Lietuvoje jau seniai nebėra, o jaunimui reikia autentiško ir tikro pažinimo. Todėl šis susitikimas tokiems lietuvaičiams gali tapti gyvu susilietimu su lietuviška tikrove, galimybe ne kalbėti, bet patirti Lietuvą tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra toli nuo jos. „Kiekvienas iš mūsų savyje turime atrasti, kas mums yra Lietuva“ – kalbėjo brolis pranciškonas.

Unikalus renginys, tačiau ne pirmasis istorijoje

Informacijoje apie vasarą vyksiantį renginį, dažnai pabrėžiama, kad tai pirmasis tokio masto jaunimo susitikimas per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau pristatyme dalyvavęs literatūrologas, žurnalistas Audrys Antanaitis priminė, kad laisvėjančioje 1989 metų Lietuvoje vyko pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, į kurį, nepaisant sunkumų gaunant vizas, atvyko apie tūkstantį dalyvių. „Tuomet aiškiai žinojome, ką norime pranešti. Pirmas dalykas – atvykusiems žmonėms reikėjo pirmą kartą pamatyti Lietuvą, o mums ją parodyti. Antras dalykas – pirmą kartą susipažinti tarpusavyje, nes iki tol fizinės galimybės neturėjome. Ir trečia – jaunimas pirmą kartą viešai gatvėse ir mitinguose pasakė, kad „Mes norime laisvos Lietuvos.“ – prisiminimais dalijosi vienas pagrindinių 1989 m. pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatorių A. Antanaitis.

Kalbėdamas apie šiemet, po 23 metų vyksiančio antrojo susitikimo pagrindinę idėją, K. Pikūnas sakė, kad ji yra „paprasta ir praktiška – kurti. Keisti negatyvų požiūrį į pozityvų, dirbti visiems kartu, rasti erdves, kur kartu galime sukurti kažką tiek sau, tiek Lietuvai“.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas įvyks š.m. liepos 12-15 dienomis Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke.

PLJS2012 organizatoriai – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu  veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – pasaulio lietuvių jaunimo interesų atstovavimas bei visuomenei ir valstybei naudingos pasaulio lietuvių jaunimo veiklos skatinimas. Šiuo metu PLJS vienija trisdešimt lietuvių jaunimo sąjungų visame pasaulyje ir yra įkūrusi atstovybę Lietuvoje.

Parengė Agnė Markauskaitė

Nuotraukos Adomo Jablonskio