2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Atidaroma Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda

2012-01-25
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Kultūra » Informacija 
Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda

Lietuvos dailės muziejus sausio 26 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaromą parodą „Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas“.

Radvilų rūmų muziejaus salėse Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Eksponuojamoje kolekcijoje – tiek švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai – servizų ansambliai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios karūnuotųjų asmenų rūmų sales, kabinetus, tiek agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revoliucinius pokyčius, replikos. Parodą papildo kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Eksponuojami 26 skirtingų epochų Rusijos dailininkų sukurti Sankt Peterburgo peizažai.

„Imperatoriškasis porceliano fabrikas Sankt Peterburge vadinamas rusų kultūros pažiba. Daugiau kaip pustrečio šimtmečio trunkanti jo veikla neatsiejama nuo Rusijos istorijos, o jo produkcija yra unikalus miesto porcelianinis metraštis. Rusų porceliano šedevrai, sukurti fabriko meistrų, dailininkų ir skulptorių, eksponuojami didžiuosiuose pasaulio muziejuose. Dėl teisės jų įsigyti kolekcininkai varžosi prestižiniuoseSotheby“ ir „Christie“ aukcionuose,“ – pasakoja meno projektų direktorė Svetlana Šabanova.

Valdant Jekaterinai II, pasikeitė porcelianą gaminusios manufaktūros (Порцелиновaя мануфактурa), įkurtos 1744 m., statusas. Nuo 1765 m. įmonė jau buvo vadinama Imperatoriškuoju porceliano fabriku, ir jis savo produkcija daugiau nei pusantro šimtmečio puošė Romanovų dvarų interjerus, keldamas visuotinį susižavėjimą sudėtingomis technologijomis, rafinuotu atlikimo meistriškumu. Po 1917 m. revoliucijos fabriko laboratorijoje buvo kuriamas kiek kitoks, orientuotas į nūdienos poreikius porcelianas, sovietų Rusijoje pripažintas kaip meninės kokybės etalonas.

Stojus naujiems laikams, įmonė pradėjo gaivinti išskirtinio porceliano, gaminto klasikiniams interjerams bei šventinio stalo puošybai, kūrimo tradicijas. Toks porcelianas vėl tapo materialinės gerovės ir stabilumo, prabangos ir prestižo simboliu. Aukščiausios kvalifikacijos meistrai ėmėsi didelio darbo – atkurti žymiausius XVIII–XX a. kūrinius. Šiandien juos jau galima pamatyti fabriko muziejuje, tapusiame Ermitažo padaliniu. Meniški porceliano dirbiniai su „Imperial Porcelain“ ženklu, sukurti žmonių, perėmusių šimtmečius ugdytą profesionalumą, primena Peterburgo jaunystės žavesį.

Šiandien Imperatoriškajame porceliano fabrike, kaip ir senais laikais, dirba ištikimi porcelianui gamybos meistrai, dailininkai ir skulptoriai. Jie kuria ne tik modelius, skirtus serijinei gamybai ar specialiems užsakymams, bet ir įspūdingus autorinius darbus.

Rusų porceliano parodą papildo 26 kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Pasak grafikos rinkinio saugotojos Ilonos Mažeikienės, „Šlovingo Nevos miesto vaizdai tapo vienu populiariausių motyvų rusų grafikoje jau Petro I laikais, o XVIII a. viduryje, valdant imperatorei Jelizavetai, palaipsniui išsikristalizavo ir nacionalinė grafikos mokykla. Vienas ryškiausių jos atstovų buvo Ivanas Sokolovas, nuo 1745 m. vadovavęs grafikos padaliniui ir prižiūrėjęs vario raižinių serijos „Sankt Peterburgo planas ir garsiausi sostinės vaizdai“ (1753) kūrimą.

Naujas rusų graviūros etapas sietinas su Peterburgo dailės akademijos landšafto graviūros klase, kuriai vadovavo tapytojas Semionas Ščedrinas. Nuo 1777 m. čia buvo mokoma, pasitelkiant tapytus originalus, perteikti tapybiškus užmiesčio rezidencijų ansamblius. Raižybos pagrindus šioje klasėje įgijo ryškiausi XIX a. pradžios rusų grafikai – Andrejus Uchtomskis, Stepanas Galaktionovas ir kt.

XIX a. pradžioje atsiradusi ir sparčiai paplitusi litografija išstūmė mėgstamą vario raižinį ir ofortą. Vieno ryškiausių moderno atstovų Pavelo Šilingovskio išraižytas medžio raižinių ciklas „Peterburgas. Griuvėsiai ir atgimimas“ (1923) kuria įtaigų porevoliucinį miesto prie Nevos peizažą.“

Paroda Vilniuje veiks iki gegužės 6 dienos, o vasarą bus rodoma Palangos gintaro muziejuje.

Informacija ir vaizdai internete ČIA

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gendrutis Morkūnas "Puodukas kefyro ant palangės" viršelis

Paskutinėmis gyvenimo dienomis Gendručio Morkūno rašyta biografinė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą...