Sausio 24 dieną, minint žurnalistų globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Benedikto XVI Žinia pasaulinei socialinių komunikacijų dienai, kuri šiais metais, gegužės 20-ąją, bus švenčiama jau 46 kartą. Jos tema – „Žodis ir tyla: evangelizavimo kelias“, praneša Vatikano radijas.

Šventasis Tėvas apmąstė dažnai pamirštamą, bet svarbų sąryšį tarp žodžio ir tylos. Tai yra du momentai, tarp kurių turi būti išlaikyta pusiausvyra, seka ir integracija, kad asmenų dialogas būtų autentiškas ir gilus. Jei to nėra, komunikacija prastėja, tampa kurtesnė ir šaltesnė.

Tyla yra integrali komunikacijos dalis ir be jos nėra turiniu turtingų žodžių, rašo Benediktas XVI. Anot jo, tyloje klausome ir geriau pažįstame save pačius, joje gimsta ir gilėja mąstymas, aiškiau suprantame, ką trokštame pasakyti, ko laukiame iš kito, pasirenkame išraiškos būdą. Tylint leidžiama kitam asmeniui kalbėti, išgirsti kitas nei mūsų pačių idėjas ir jas pasverti. Taip atsiveria abipusio klausymosi erdvė, ir žmogiškas santykis tampa pilnesnis. Tyloje vienas kitą mylintieji pastebi autentiškiausius bendravimo momentus: gestą, veidą, išraišką. Tyloje kūnas kalba apie asmenį, apie džiaugsmą, apie skausmą, apie rūpesčius, ir būtent toks kalbėjimas yra labai intensyvus. Tad iš tylos gimsta reiklesnis bendravimas.

Kur yra žinių ir informacijos perteklius, ten tyla tampa esminė skyrimui tarp to, kas svarbu, ir to, kas nenaudinga arba nebūtina. Gilus įsimąstymas padeda susieti, rodos, atskirus įvykius, susidaryti ir dalintis pasvertomis nuomonėmis, kuriant autentišką bendrą pažinimą. Todėl būtina palanki aplinka, tarsi „ekosistema“, kurioje derėtų žodis, tyla, vaizdai ir garsai.

Didelė šiandienės komunikacijos dalis yra orientuota nuo klausimų atsakymų ieškojimo link. Interneto naršyklės ir socialiniai tinklai yra atsparos taškas daugeliui asmenų, kurie ieško patarimų, pasiūlymų, informacijos ir atsakymų. Mūsų dienomis internetas vis labiau tampa klausimų ir atsakymų vieta. Maža to, žmogus tiesiog bombarduojamas atsakymais į dalykus, kurių neieško, ir poreikius, kurių neturi. Tyla yra vertinga, kad būtų galima susigaudyti tarp tiek stimulų ir atsakymų, suvokti, kurie klausimai yra iš tikro svarbūs.

Sudėtingame ir įvairiame komunikacijos pasaulyje vis dėlto daugelio dėmesys krypsta į galutinius žmogaus egzistencijos klausimus: kas esu? Ką galiu žinoti? Ką turiu daryti? Ko galiu viltis? Svarbu diskutuoti su tokius klausimus keliančiais žmonėmis ne tik žodžiais, bet ir kvietimu mąstymui bei tylai, kuri gali būti  geriau už skubotą atsakymą, labiau padedanti pasiekti gelmę savyje ir atsiverti atsakymo keliui, kurį Dievas įrašė žmogaus širdyje. Tiesos ieškančio žmogaus neramybei nepakanka paprasto apsikeitimo skeptiškomis nuomonėmis ir gyvenimo patirtimis.

Pasak popiežiaus, reikėtų dėmesingai įvertinti tas (interneto) svetainių, programų ar socialinių tinklų formas, kurios galėtų padėti šiuolaikiniam žmogui autentiškai mąstyti ir klausti, atrasti tylos erdvę, maldos, meditacijos ir pasidalijimo Dievo Žodžiu momentus.

Nereikia stebėtis, kad skirtingose religinėse tradicijose tyla ir vienatvė yra privilegijuotos erdvės, padedančios asmenims atrasti save ir Tiesą, kuri teikia prasmę visiems dalykams. Biblijos apreiškime Dievas taip pat kalba be žodžių, kalba Kristaus Kryžiaus tyloje.

Jei Dievas kalba žmogui taip pat ir tyloje, tai ir žmogus atskleidžia galimybę tyloje kalbėti su Dievu ir apie Dievą. Mums reikia tylos, kuri tampa kontempliacija ir įveda mus į Dievo tylą, vietą, kur gimsta gelbstintis Žodis. Kalbant apie Dievo didybę, mūsų kalba visada nepakankama, čia atsiveria vieta tyliai kontempliacijai. O pastarojoje – vidinė būtinybė misijai, perdavimui, ką matėme ir girdėjome. Išgelbėjimo planas kulminaciją pasiekia per Jėzų iš Nazareto, Apreiškimo tarpininką, ir pilnatvėje. Jis mums parodė tikrą Dievo Tėvo Veidą, per Kryžių ir Prisikėlimą iš nuodėmės ir mirties vergovės atvedė į Dievo vaikų laisvę.

Žodis ir tyla. Mokytis bendrauti be kalbėjimo reiškia taip pat mokytis klausyti ir kontempliuoti. Tai ypač svarbu evangelizuotojams: tyla ir žodis yra esminiai ir integralūs Bažnyčios komunikacijos elementai, skelbiant Kristų šiuolaikiniam pasauliui, – Žinios pabaigoje pažymi Benediktas XVI, pavesdamas Marijai Bažnyčios evangelizavimo darbą, vykdomą per socialinės komunikacijos priemones.