Tiksliniam studijų finansavimui universitetai ir kolegijos pageidauja per 8 mln. litų, numatoma skirti apie 1 mln. litų
Tiksliniam finansavimui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų, į šias lėšas pretenduoja dvi kolegijos ir dešimt universitetų.
Aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškų už 8,135 mln. litų, pranešė Švietimo ir moksli ministerija (ŠMM).
Tikslinis finansavimas bus skiriamas valstybei būtinoms, bet tarp stojančiųjų nepopuliarioms specialybėms. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla.
Universitetai iš viso siekia gauti 2351 vietų, kolegijos – 9 studijų vietas. Daugiausia tikslinių vietų siekia gauti Mykolo Romerio universitetas – 889, Aleksandro Stulginskio universitetas – 754, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 184, Šiaulių universitetas – 166 vietas. Marijampolės kolegija pateikė prašymą aštuonioms menų studijų vietoms, Utenos kolegija – vienai technologijų mokslų studijų vietai.
Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turi pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo.
Didžiausias tikslinių vietų poreikis deklaruojamas socialiniams mokslams – jiems gauta 1272 prašymų, mažiausias pateiktas fiziniams mokslams – 36 studijų vietos. Biomedicinos sričiai siekiama 556, technologijos mokslams – 285, menų studijoms – 169, humanitariniams mokslams – 42 specialių valstybės finansuojamų vietų.
Priimant finansavimo sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes, nurodo ŠMM.
Aukštųjų mokyklų paraiškas svarstys komisija, į kurią įeina du darbdavių organizacijų ir ūkininkų asociacijų atstovai, du ŠMM atstovai, po vieną atstovą iš suinteresuotų ministerijų, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat vienas nacionalinių studentų sąjungų atstovas. Komisija iki vasario 15 dienos išnagrinės paraiškas ir pateiks siūlymus dėl tikslinio finansavimo skyrimo. Švietimo ir mokslo ministras iki balandžio 15 dienos patvirtins preliminarius tikslinių studijų vietų skaičius.
Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems už mokslą mokantiems studentams. Priėmimui į pirmą kursą prašoma 1460 tikslinių studijų vietų, aukštesniems kursams – 900 studijų vietų.
Kaip nustato Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą "pinigai paskui studentą" – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms numatytas išskirtiniu atveju – kai kitais būdais negalima garantuoti valstybei būtinų specialistų rengimo.
Iki šiol tikslinis finansavimas buvo taikomas tik menų studijoms.
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.
Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.
Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.
Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.
Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.
Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.
Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?