Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ketvirtadienį pareiškė, kad šiitiška respublika pasiruošusi derėtis su pasaulio galybėmis dėl savo branduolinės programos, pranešama valstybinės televizijos tinklalapyje.

"Jie naudojasi dingstimi, esą Iranas išsisukinėja nuo derybų, nors taip nėra, - sakė prezidentas. - Kodėl mes turėtume bėgti nuo derybų?"

Irano vadovas akivaizdžiai sureagavo į Vakarų pareigūnų raginimus jo šaliai sugrįžti prie derybų dėl jo ginčytinos branduolinės programos.

"Europos Sąjunga  vieningai perduoda aiškią žinią Irano vyriausybei, kad mes norime sugrįžti prie derybų ir kviečiame juos prisiminti tuos klausimus, kurie liko ant stalo prieš metus Stambule", - sakė ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) antradienį.

Paskutinės Irano ir galingųjų valstybių - Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir JAV - derybos nutrūko pernai sausio mėnesį Turkijoje.

Šešios valstybės laukia Teherano atsako į spalio mėnesį C.Ashton išsiųstą laišką, kuriame ji rašo, kad šiomis derybomis, kurių pagrindinis objektas bus Irano branduolinės programa, siekiama išsklaidyti sklandančias abejones.

Europos Sąjungos vyriausybės pirmadienį uždraudė sudaryti sutartis dėl Irano naftos ir naftos produktų importo ir gabenimo, taip pat dėl prekybos auksu ir kitais brangiaisiais metalais su Irano centriniu banku ir kitomis valstybinėmis įstaigomis.

Taip ES tikisi padidinti spaudimą Teheranui ir priversti jį grįžti prie derybų.

Per televiziją transliuotoje kalboje M.Ahmadinejadas ketvirtadienį pareiškė, kad šiitiškai respublikai Vakarų valstybių paskelbtos naujos sankcijos nebus skausmingos.

"Anksčiau mūsų prekyba su Europa sudarė apie 90 proc., tačiau dabar siekia tik 10 proc. ir mes nesame įsikibę šių dešimties procentų.... Patirtis parodė, kad Irano valstybė nenukentės", - sakė M.Ahmadinejadas, lankydamasis Kermano provincijoje šalies pietuose.

"Pastaruosius 30 metų amerikiečiai naftos iš mūsų nepirko. Mūsų centrinis bankas neturi su jais jokių ryšių", - pridūrė jis.

Irano žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad kitą savaitę, atsakydamas į Europos paskelbtą embargą, parlamentas ketina svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį eksportuoti naftą į Europą.

Per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių į ES iš Irano kasdien buvo importuojama po 600 tūkst. barelių naftos. Europa buvo greta tokių didžiausių Irano naftos importuotojų kaip Indija ir Kinija, kuri atsisakė paklusti Vašingtono spaudimui ir neįsileisti Teherano naftos.

Naujos ES sankcijos apsunkins šalių atsiskaitymą su Iranu užsienio valiuta už naftos eksportą, už kurį 2011 metais Iranas gavo daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.