Prezidentė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, suteikiančias universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai daugiau valdymo galių ir numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus, praneša prezidentės spaudos tarnyba.
Pataisos priimtos atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.
Pataisomis universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai suteikiama teisė priimti sprendimus dėl aukštųjų mokyklų lėšų valdymo ir turto disponavi mo. Aukštosios mokyklos studentų rotaciją turės vykdyti ne kas dvejus, o kas vienerius metus arba kas semestrą. Prezidentės teigimu, skubos tvarka priimtos tik būtiniausios pataisos, kad universitetų ir kolegijų veikla nebūtų sutrikdyta, o pavasario sesijos metu Seimas turės pataisyti ir kitas Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, prieštaraujančias pagrindiniam valstybės įstatymui.
KT gruodžio pabaigoje prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Keisdamas įstatymą Seimas patvirtino nuostatą, kuri daugiau galių valdant universitetus suteikia senatams, jiems pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Toks reguliavimas pakeistas universitetams leidžiant pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus, kas semestrą, ar kasmet.
Numatyta, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
Minėtos pataisos priimtos skubiai, kad būtų užpildytas po KT nutarimo atsiradęs teisinis vakuumas, ir universitetai bei kolegijos galėtų funkcionuoti, priimti gyvybiškai svarbius sprendimus dėl universiteto finansinių, ūkio klausimų.
Socialdemokratai, siūlę savo projektą, valdančiųjų balsais priimtas pataisas siūlė prezidentei vetuoti.
Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę, kuriai pavesta iki pavasario sesijos parengti įstatymo pataisas, kurios ištaisytų kitas prieštraujančiomis Konstitucijai pripažintas įstatymo nuostatas.
Bet svarbiausias klausimas nesprendžiamas. Kad konkuruoti su panašaus lygio pasaulio universitetais, turime pritraukti pačius geriausius protus, kurie norėtų dirbti Lietuvoje. Nebūtinai tie protai visose mums svarbiose srityse priklauso lietuvių tautai. Tik perėję prie dėstymo ir mokslinių aptarimų anglų kalba, tik visiškai panaikinę reikalavimus mokslininkams bei dėstytojams žinoti lietuvių kalbą, galime tikėtis dalyvauti konkurencijoje už protus, sukursime geras sąlygas mūsų absolventams konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, pastatysime ant kojų Lietuvos ūkį. Aišku, kad lietuvių kalba turi būti dėstoma lietuviškai. Ir to visiškai pakanka kalbos išsaugojimui.
Ieškoti pirmiausia lietuvių, kokie blogi specialistai jie bebūtų, yra naudinga mums kiekvienam asmeniškai (įskaitant ir gerbiamą A. Lašą), bet kenkia mūsų bendram reikalui.
Esu verslininkas. Puikiai žinau, kokios kvalifikacijos darbo jėgą išleidžia Vilniaus ir kiti Lietuvos universitetai. Su tokiais kadrais konkuruoti pasaulyje galime tik darbo jėgos pigumu. Bet darbo jėgai neišeina toliau likti tokia pigia. Kainos Lietuvoje pasidarė pernelyg aukštos. Todėl darbo jėga tyliai pasitraukia į Vakarus.
Vienintelė išeitis - konkuruoti darbo jėgos kvalifikacija. Tam reikia naujų talentų ir daug. Pažįstu Kirvelį asmeniškai. Jis yra labai gabus ir pasiaukojantis dėstytojas. Bet jo vieno tikrai yra mažoka, kad klestėtų Lietuvos ūkis. Todėl priimkime darban mokslininkus ir dėstytojus, kurie gali ir nori dirbti Lietuvoje, net jei jie nežino lietuvių kalbos. Paruoškime tokius kadrus, su kuriais mūsų verslas galėtų nors pabandyti konkuruoti pasaulyje kokybe, o ne kainomis.
Yra galvojančių, kad verslui darbininkus išleisti turi ne universitetai, o kolegijos, nes jos moko ne mąstyti, o dirbti (profesija, įgūdžiai ir t.t.). Bet ką mes parduosime pasauliui, jei mūsų versle dirbs tik neišmokyti mąstyti žmonės, baigę siūlomas primityvias kolegijas? Negalvodami, nekurdami, šiais laikais nepakonkuruosime.
Kiti teigia, kad, jei manai, jog universitetų pervedimas į užsienio kalbą yra normalu, paklausk savęs, kaip būtų atrodę, jei Lietuvoje TSRS laikais butų buvęs rusiškas universitetas? Sutinku, kad tai sudarytų pavojų lietuvybės išsaugojimui, nes Rusija buvo Lietuvą pavergusi. Nuo jos įtakos gynėmės visomis priemonėmis. O Vakarų sąjungininkais mes tapome savo noru. Kiek priimti Vakarų įtakos, mes galime pasirinkti patys.
Jei bijote, kad universitetų pervedimas prie anglų kalbos pakenks lietuvių kultūrai, tai nusipirkite didelį paminklinį akmenį. Parašykite:
_Anksčiau čia gyveno šauni lietuvių tauta. Bet kol kelios karingos vaidilutės saugojome lietuvių kultūrą, dauguma lietuvių išsivažinėjo. Praeivi, nepamiršk, kad nėra kultūros be tautos._
Išvada: manau, kad perėjus prie darbo moksle ir universitetuose anglų kalba, studentams klausant nemokamai internete prieinamų geriausių pasaulio universitetų profesorių paskaitų ir naudojant Lietuvoje gyvenančius profesorius tik asmeninėms diskusijoms bei žinių įvertinimui, Lietuvos mokslas, universitetai ir, tuo pačiu, visa ekonomika galėtų deramai pasirodyti pasaulinėje konkurencijoje.