Antanas Šimkus. Kultūros skiautinių savaitlaiškis (brendant)
Visi matėm, kaip praėjusią ir šią savaitę dalino daug sniego. Tie, kam per daug to baltumo, taip ir paliko pusnis. Štai ir brendu per jas, susisupęs į šiltus skiautinius, prisimindamas įdomesnes publikacijas.
Belaukdami tikrosios žiemos sulaukėme ir dvylikos Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų paskelbimo. Tarp jų yra ir režisierius Gytis Lukšas, ir aktorius Antanas Šurna, ir poetas Robertas Keturakis. Kaip visada, galima nugirsti pasišnibždant tema „tam davė, o...“ (kodėl gavo tas ir anas, kai anas ir tas jau tiek metų laukia), bet nepatenkintųjų visada bus. Murmantieji galėtų tą laiką išnaudoti kūrybiškiau.
Mažiau murmančiųjų tarp tų, kurie išvydo režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus naująjį kūrinį Nacionaliniame dramos teatre. Spektaklis „Išvarymas“ paliko stiprių įspūdžių.
Žiemiškai nuteikia ir neseniai prasidėjęs prancūziškas kino festivalis. Pavadinimas „Žiemos ekranai“ – tarsi užuomina, kad kino mėgėjui suteikta galimybė sulaukti „Kino pavasario“.
Bernardinų bažnyčia po restauracijos darbų tapo daug puošnesnė. Kokios paslaptys slypi ar slepiasi nuo smalsaus lankytojo akių, galima sužinoti išgirdus „Mažojoje studijoje“ parengtą kunigo Arūno Peškaičio OFM pokalbį su Vilniaus Dailės akademijos Paminklotvarkos katedros vedėju prof. Juozu Algirdu Pilipavičiumi, vadovavusiu bažnyčios restauravimos darbams, ir VDA mokslo darbuotoja, menotyrininkė dr. Rūta Janoniene.
Kaunas įtrauktas tarp miestų, kurie bus „Fluxus“ judėjimo 50-mečio sostinės. Įdomu, kiek jubiliejaus minėjimas gali būti šio judėjimo programine nuostata? Turbūt tokie įprasminimai yra daugiau ženklas, kad „Fluxus“ - nebe judėjimas, o statika.
2012 metus paskelbus Muziejų metais, politikai bando atsisukti į šią kultūros bei istorijos sritį. Kiek tie bandymai bus rezultatyvūs, suskaičiuosim kitąmet. Tačiau siekis išsaugoti privačiai įkurtus partizanų ir tremtinių muziejus yra sveikintinas.
Politikos ir žiniasklaidos kryžkelėse vis dažniau minimas visuomeninis transliuotojas. Neseniai Seime pristatyta LRT programų strategija. Iš pristatymo metu išsakytų nuomonių norisi pacituoti UNESCO generalinio direktoriaus patarėjo Henriko Juškevičiaus žodžius: „Seniai įrodyta, kad televizijoje ne paklausa formuoja pasiūlą, o pasiūla formuoja paklausą. Reitingai – tai cenzūra. Reitingas žemas ir programa išmetama iš eterio, o dažnai atleidžiami ir ją ruošę žurnalistai. Visuomeninis transliuotojas turi siekti ne reitingų, o kokybiškų programų.“
Apie kokybės siekius kalba ir kita nacionalinė institucija. Tiesa, Filharmonija pristato savo ateities koncertų programą. Joje kalbama apie artimesnius planus, renginius, vyksiančius šią žiemą ir pavasarį.
Širvintų kraštas, kuriame išaugo žinomas Lietuvos rašytojas Ignas Šeinius, svarsto, kam skirti jo vardo premiją. Šiemet nutarė jai siūlyti chorą „Navis“ ir gydytoją, politiką Antaną Lidį.
Taip pat praėjuisią savaitę buvo paskelbta žinutė, kad Lietuvos muziejus lanko mažiau žmonių nei anksčiau. Tekste šis reiškinys siejamas su ekonomikos krize, tačiau tikėtina, kad tai – labiau dvasinės sumaišties išdava.
Nors šiomis dienomis atsiranda ir Valstybės kontrolės išvados, kad muziejų modernizavimo programa – neefektyvi, tačiau pripažįstama, kad ir finansavimas – menkas: „Nors šalies muziejuose 2010 metų duomenimis buvo per 200 tūkst. eksponatų, kuriuos reikia restauruoti, ir apie 274 tūkst., kuriuos reikia konservuoti, programoje šie darbai numatyti, tačiau lėšų šioms reikmėms per ketverius metus skirta tik 384 tūkst. litų.“
Požiūris į emigraciją įgauna įvairių pavidalų. Literatūrologai vis dažniau užsimena apie emigracijos temomis rašomus romanus, o štai menotyrininkai gali pradėti inventorizuoti su emigracija susijusias skulptūras. Vieną tokią sukūrė menininkas Martynas Gaubas.
Daug rimtesnės migracijos pėdsakų galima pamatyti litvakų išeivio, dailininko Samuelio Bako kūryboje. Apie jo parodą straipsnį parašė Valstybinio Vilniaus Gaono muziejaus Tolerancijos centro vadovė, menotyrininkė Ieva Šadzevičienė.
Lietuvių kinas (ar bent kai kurios jo rūšys) gali būti ir pelningas. Pavyzdžiui, filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo pelningiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Aišku, komercinė sėkmė daugiau kalba apie kino kūrimą pagal holivudinio veiksmo principus, bet nebūtinai liudija aukštą meninį lygį.
Vaidas Jauniškis komentare, kurį skaitė LR „Kultūros savaitės“ laidoje, kalba apie kritikos padėtį Lietuvoje. Komentaro tekstą galima rasti ir „Bernardinai.lt“ erdvėje.
Kritinių pastabų gavo Aleksandro Volodino veikalo „Penki vakarai“ adaptacija Kauno kamerinio teatro scenoje. Jas recenzijoje „Penki socialistinio realizmo vakarai“ išsakė „Nemuno“ savaitraščio apžvalgininkas Gediminas Jankus. Sovietinius laikus mena ir drabužių paroda, surengta Alytaus kraštotyros muziejuje.
Knygų mėgėjai jau turėtų paruošti daugiau laisvos vietos lentynose. Mažiau negu mėnuo liko iki Vilniaus knygų mugės. „Bernardinai.lt“ ten irgi turės stendą. Bus miela pasimatyti.
O kol kas smagu skaitinėti Mariaus Buroko „Užkietėjusio skaitytojo kronikas“. Literatūrinės naujienos iš viso pasaulio.
To žiemiško pasaulio, kuriame per internetines pusnis driekiasi žinių brydės.
Iki susitikimo kitą kartą.















































