Atviras intelektualų K. Nastopkos, A. Sverdiolo ir S. Žuko laiškas „Kultūros barų“ redakcijai
Bernardinai.lt redakcija gavo prašymą paviešinti trijų intelektualų – Kęstučio Nastopkos, Arūno Sverdiolo ir Sauliaus Žuko – laišką. Juo reaguojama į „Kultūros barų“ 2011 m. gruodžio mėnesio žurnale publikuotą Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės rašinį „Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis“. Pateikiame laiško tekstą.
Gerbiama „Kultūros barų“ redakcija,
Nustebino Eglės Wittig-Marcinkevičiūtės rašinio „Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis“ publikacija Jūsų žurnale. Rašinys ne tik akivaizdžiai neatitinka tikrovės, bet ir prasilenkia su elementaria etika. Komentuodama Algirdo Juliaus Greimo reagavimą į Lietuvos ateities forumo deklaraciją (laiške Marijai Gimbutienei jis apgailestavo, kad „tokie aukštos vertės žmonės kaip Šliogeris ir Kubilius pasirašinėja ‘atsteigimo’ aktus“) filipikos autorė aiškina šį sakinį kaip išpuolį prieš Lietuvos nepriklausomybę. Keista, kad žurnalo redaktoriai nepastebėjo, jog Greimui artimi intelektualai Arvydas Šliogeris ir Jonas Kubilius nebuvo Nepriklausomybės Akto signatarai. Greimas entuziastingai sutiko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o atkuriamojo Seimo pirmininką ir jauniausią kultūros ministrą vadino Dievo dovana Lietuvai. Jis siuntė į Lietuvą savo mokinius, kad jie skleistų čia demokratinės Europos patirtį, gyvai reagavo į politines ir kultūrines Lietuvos gyvenimo aktualijas „Literatūros ir meno“ savaitraščio skiltyje „Baltos lankos“, kurią beveik jis vienas ir užpildydavo. Lietuvos ateities gaires jis išdėstė savo „Pro memoria“, adresuotame ponui Lietuvos Respublikos Prezidentui Vytautui Landsbergiui. Negi „Kultūros barų“ leidėjai apie tai nėra nieko girdėję?
Paranojiškos vaizduotės surikiuotoje nepriklausomybės priešininkų gretoje drauge su Greimu ir „jedinstvininkais“ atsiduria Šviesa-Santara, Vytautas Kavolis, Aleksandras Štromas, Valdas Adamkus, Leonidas Donskis. Šmeižikiškas rašinys įžeidžia ne tik šiuos garbingus asmenis, bet ir ilgamečio žurnalo redaktoriaus, Greimo ir santariečių intelektualinio bendražygio Bronio Savukyno atminimą. „Kol tėvynę išvaduos, padarytume žodyną“, – rašė Greimas Savukynui kviesdamas prisidėti prie rašomo mitologijos žodyno. Apmaudu, kad išvaduotoje tėvynėje kultūros mėnraštis skleidžia destruktyvią politinę mitologiją, spausdina neatsakingų ir nekompetentingų asmenų rašinius.
Kęstutis Nastopka
Arūnas Sverdiolas
Saulius Žukas
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Iki šiol mano pasaulis buvo pakankamai harmoningas. Nesugrius ir toliau. O pokalbis pasidarė nebeįdomus. Viską pradėjote nuo personalijų triuškinimo, dabar jau pasukote lyg aš būčiau tuos vardus iškasęs. Reikalas ar dalykas, kaip sakote, pats vienas nestovi. Ir naujoji kairė viena be Donskio būtų tuščia vieta. Tiek to. Blaškotės, vaizduojate reikšmingesnį negu reikia. Svarbumo perteklius trukdo girdėti ir sakyti. Atsiprašau, tikrai nenorėjau Jūsų pažeminti. Nepakenktų iš naujo pasiskaityri Greimo pamastymus apie bandžiulystę. Kodėl visos ideologijos žiauriausiai puola ir naikina būtent mūsų įgimtą bandžiulystę.
Neatidžiai skaitote, gerbiamas Žemaiti, kas parašyta, ir plakate viską į vieną katilą, todėl Jums ir kabo frazės ore. Kokiu pagrindu priskyrėte tos anketos autorystę? Ir kas čia kalba apie Marcinkevičiūtės asmenį? Pats negalite atsiplėšti nuo asmenų ir pamatyti reikalo (Kas čia per kategorijos tokios, "vyrų"-"vyrukų" ir "moterų"-"mergaičiukių"? Kokios tai turi reikšmės čia svarstomam dalykui?), o paskui dar raginate saugotis žmogaus pažeminimo. Erudicijos turite, bet koks chaotiškas Jūsų pasaulis... Dalykinės reikalo pusės ketvirtą kartą jau nekartosiu.
Visgi, mūsų intelektualaų dauguma leido grįžti komunistams ir net čekistams. Ir daugiausia dėl to toks liūdesys šaly ir sodybų tuštėjimo metas. O kas būtent kiek prisidėjo - antraeilis dalykas.
Skaitau ir maloniai esu nustebintas, kad Jums pakanka kantrybės atsirašinėti. Tai yra gerai, bet kartu ir širdį maudžia, kad toks aršus nesusikalbėjimas. Jūs puikiai suprantate, kad čia užkabinta giliau negu Greimo teiginys. Niekas niekur žinomų veikėjų nemėto ir nesako, kad jie buvo Nepriklausomybės priešai, ir nesako, kad Kubilius buvo signataras. Eglė cituoja tekstus. Tekstus ji gali cituoti. Jeigu tie tekstai netikri arba tendencingai iškreipti-tada yra melas. O kad to meto žymios asmenybės neišvengė gilių prieštaravimų- ne Eglės kaltė. Sunaikinti, kad ir skaudžius ir neparankius faktus yra neteisinga ir nedorovinga. Ir vėlgi čia svarbiausia pykstama ne už mokslą, kurio Eglė net nebando neigti, o už ideologiją. Nenorime Jūsų skaudinti, bet pasižiūrėkite kaip visas Jūsų kalbėjimas tarsi eitų iš bokšto, iš dangaus. Viskas aišku- Eglė paranojikė, šmeižikė, rašeiva be kompetencijos, melagė. Visos frazės kabo ore, emocijos. Be sentimentalaus graudenimo jokių kontrafaktų. Kitus kaltinate tulžingumu, bet permeskite eilės tvarka ir pamatysite, kad pirmoji ir beapeliacinė tulžis yra Jūsų tekstuose. Ir tokia rafinuota tulžis. Argi anketa apie psichinę sveikatą ne tulžis?Vaikiška, bet tulžis. Pateikiame nacionalinės idėjos formuluotę- Jūs sakote, kad tai tik retorika arba nacionalizmas.O žmogaus nuopelnai nepriklausomybei neturi būti pirštu rodomi. Pats gyvenimas yra Nepriklausomybė. Ir nepilnavertiškumas ne liga. Tiesiog neduota ir tiek. Jaučiu, kad kalbu be reikalo ir ne apie tai. O taip ilgai ir skaudžiai kalbuosi todėl, kad noriu įtikinti, šiaip gi gerus ir protingus vyrus, kad visi privalome saugotis žmogaus pažeminimo, prievartos naudojimo vieni prieš kitus.
Iš kur gi gausite tą savo pasaulio supratimą, jei ne iš paties pasaulio? Ne nuobirų nuo kažkieno stalo raginu pasirankioti, o pasimokyti viešojo diskurso kultūros - taip, įsisavinant tai, kas ten daroma gerai, o kaip gi dar? Atsakomybė už tai, kas kalbama viešojoje erdvėje, yra tos kultūros dalis. Tai dėl to, kad Wittig-Marcinkevičiūtės rašinys tokios atsakomybės neparodė, čia ir buvo labai teisėtai pakeltas triukšmas. Labai paprastas, vaikui suprantamas dalykas: negalima meluoti. Netgi originalumo ir saviraiškos vardan. Ir su savo nacionaliniu paveldu reikia elgtis atsakingiau. Koks liks to Jūsų retorikos plunksnomis žaižaruojančio nacionalizmo turinys, jei nacionalinės idėjos vardan sutrypsite žmones, kuriančius Lietuvai kultūrinį kapitalą? Ar jų žinojimas ir jų pasaulio supratimas Jums neturi jokios reikšmės? Taip sakant, nesiskaito, nes jų lygio nepatraukiate ir negalite su jais tapatintis? Mes rašom ir darom, ir originalumo mums netrūksta, ir nepilnavertiškumo kompleksu nesergam, nesikarščiuokite taip. Tiesa, neretai rankos svyra - kai štai tokie kaip Jūs laistosi tulžimi, daug nesvarstydami apie pasekmes. Neskubėkite bendrinti, nei skirstyti visų iš eilės į vienokius ir kitokius, pagalvokite bent dvi minutes prieš siųsdamas kad ir komentarą internete, jau nekalbant apie straipsnius, kuriais pretenduojate į analitinę publicistiką. Apie mano rašymą nieko negalite pasakyti, nes nežinote, kas esu. O dėl šį atvirą laišką pasirašiusių žmonių indėlio į Lietuvos kultūrą, o ir jų nuopelnų Lietuvos nepriklausomybei - labai tiesioginių, pirštais galima parodyti, net skaityti nieko nebūtina - neabejoja niekas (manau, tiesą sakant, netgi Jūs, nepaisant čia Jūsų gana padrikai svaidomų iečių).
"Tik per nacionalinį savitumą eina kelias į internacionalinį visuotinumą; bendražmogiškumas egzistuoja tik nacionalinio apsispręstumo forma: menininkas, kaip ir kiekvienas žmogus, tegali egzistuoti tautoje, kaip jis tegali egzistuoti tik erdvėje ir laike" ( prof. Vanda Zaborskaitė. Maironis. 1968, p. 475). Jūs siūlote ateiti į Europą ar tuo labiau į Pasaulį tuščiomis rankomis, kaip elgeta, prašytojas, naudotojas. Girdi, pasiskaitinėk, prisirankiok nuobirų nuo svetimo stalo. Skaitydamas privalai lyginti. A. Greimas irgi ne tik skaitinėjo, bet lygino graikų ir lietuvių kultūras. Ateidami mes privalome atsinešti savą pasaulio supratimą ir tik tada ten dalytis žinojimu. Jūs norite įkalbėti, kad mes neturime ko atsinešti? Tai seniai žinoma ir seniai paneigta, ir visai neintelektualu. Iš aktyvistų žodyno. Patys plėšia ir patys rėkia-ko? Ne Eglė šaukia gvoltą, o Jūs. Eglė parašė-rašykit ir Jūs. A. Bielskis, pavyzdžiui, rašo ir nori skaitai nori ne. Visa bėda, kad tas rašymas neturi novacijos, perpasakojamos žinomų autorių ar jų veikalų variacijos. Nėra idėjų, nėra teigimo tik zyzimas. Iš čia ir tas Jūsų nepilnavertiškumo nervas, baimė būti negirdimam.
@Žemaitis: Tarp politinių pažiūrų kairumo ir simpatijų sovietiniam totalitarizmui yra šioks toks skirtumas. Ir Lietuva bus laisva tada, kai suvoks save bent jau Europos, jei ne pasaulio, kultūros visumoje, o ne tik per santykį su sovietais, dar ir melagingai konstruojamą čia Jūsų aukštinamos žiniasklaidos ir Jūsų paties. Štai kur ir sovietizacija, ir „šaikų“ interesai, ir neklystančiojo brutalumas, ir burbulai, ir pamazgos: šukuoti visus be atrankos sovietofobijos šukomis, ir garsiai džiaugtis savo „analitikos“ rezultatu, o prieštaraujantiems visada galima padalinti epitetų – nė nepaklausius dorai, ką jie mėgina pasakyti. Paskaitykite savo paties komentarus. Nereikia didelio įžvalgumo pamatyti, kas čia kam mėgina užčiaupti burną, ir kokiomis priemonėmis. Tegu tai Jums būna pirmosios vidinės cenzūros pratybos: ji nuo refleksijos prasideda. O kad sovietai viso dangaus neužgožtų, reikia skaityti daugiau, negu savo pačių rašiniai, neturi reikšmės, ar iš knygos ar iš kompiuterio. Paskaitykite vakarietiškos publicistikos, pažiūrėkite, kaip ji daroma, ir pasimokykite iš jų analitikos, jei jau taip alergiškai reaguojate į Lietuvos intelektualus, tiek praeities tiek dabartinius. Tokių faktinių liapsusų, dėl kokio čia labai teisingai kilo triukšmas, ten rasite tik geltonojoje paskalas skleidžiančioje spaudoje. O štai laiškų redaktoriui skiltį (kur spausdinami ir leidinio pozicijos nepalaikantys skaitytojų pasisakymai), ir paneigimų, kai paaiškėja, kad žurnalistas apsimelavo ar suklydo, rasite kiekviename leidinyje. Kaip čia Jums, kaip žodžio laisvės mylėtojui, atrodo „Delfio“ stuburas? Prisiimate, švelniai tariant, šiek tiek per daug, skirdamas ateinančios Lietuvos balsą Jūsų išvardintiems asmenims, o pats kalbėdamas už visą tautą. Ši tauta turi ir daugiau balsų, ir – laimei – giliau žvelgiančių protų.
Kas galėtų paaiškinti, pagal kokius požymius žmonės pavadinami intelektualais? Arba patys pasivadina?
aha.Kaip sau norit, bet kai trys sprandingi vyrukai šaukiasi pagalbos, siekdami užčiaupti silpnos mergaičiukės balsą, man atrodo ir komiškai ir tragiškai. Eglė turi aiškią pasaulėžiūrą, kurią suformavo kietas mūsų tautos likimas. Būtent bendras likimas turi būti visų mūsų veiklos bendras vardiklis. Visa bėda, kad kiekvienas po vardikliu pakiša savo grupinius, šaikų interesus.Ir dėl to negalima susikalbėti Inteligentas ir intelektualas ne vienas ir tas pats. Jeigu prisiskaitymas yra rodiklis, tai kompiuteris dabar visus perspjauna. Inteligentas negali būti chamuila, kitaip suprantančio nereikalauja linčiuoti, o intelektualas pasirodo gali. Pakanka prisiminti "be pykčio" išvemtas pamazgas ir prakeiksmus ant T. Baranausko galvos.Tai ir yra ryški sovietizmo atmaina. Iš kur tas neklystančiojo brutualumas? Nereikia spekuliuoti Greimu. Daugelio išminčių dar nebuvo,o mes jau sibiruose skaitėme Graimą, Bradūną, Gimbutienę. Bet kai atsirado viltis pabėgti iš to slibino Greimo orentavimas į sovietikus, brukimas štromų ir adamkų varė į neviltį. Dabartiniai Prezidento dienoraščiai patvirtina to nerimo pagrįstumą. Eglė kelia problemą sovietizacijos erdvėje, būtent , ir nereikia apsimesti naiviais. Mūsų likime yra daug panašių situacijų. Valančius buvo grynas gamtameldys, nors Lietuvos išsigelbėjimą matė krikščionybėje. Bet jo vardiklis visvien kaip ir Greimo buvo Tėvynė. Dėl vidinės cenzūros. Tie, kurie savo oponentus lengva ranka prikala prie kryžiaus, uždeda paranojikų etiketes, o Baranausko atveju pakvimpa susidorojimu dar apeliuoja į vidinę cenzūrą. Apie kokį intelektą čia kalbama? Delfi portalas pasirodo turi stuburą. Va, kaip sprendžiant uždavinį veikia aiškus bendras vardiklis-gali įmesti kokius nori skaičius, bet jų galutinę reikšmę nulemia bendras vardiklis. Optimizmo formulė-balionas negali pūstis be galo. Pučiasi, pučiasi ir sprogsta. Jau ateina jauna Lietuva- Jonas Montvila, Tomas Baranauskas, Eglė Marcinkevičiūtė, Edgaras Klivis, Daiva Šabasevičienė, Aušra Martišiūtė, Eligijus Daugnora... Burbulų laikas pasibaigė.
Gerbiu pareiškėjų pastangas nekvestionuoti bent straipsnelių pavadinimo. Valstybes ( net visokios žvaigždėtas sąjungas) paprastai nužudo : ne kokie nors "žmonės iš gatvės" (anot DG Just.P.), kaimiečiai ir kiti runkeliai... o intelektualai. tik jie. BiS