2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Švėkšnos sinagoga – niekam nereikalinga?

2012-01-27
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas  Visuomenė » Lietuvos regionai 

Audrų niokojamą Švėkšnos sinagogą nutarta gelbėti pastatą konservuojant. Tačiau beveik šimtmetį skaičiuojantys žydų maldos namai niekam nereikalingi.

Vietoje buvusios medinės sinagogos, kurią 1925 metais sunaikino gaisras, po trejų metų Švėkšnos centre iškilo mūriniai žydų bendruomenės maldos namai. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai, o per beveik du dešimtmečius, kai pastatas buvo perduotas Šilutės savivaldybei, jis sunyko.

„Šio pastato būklė yra avarinė, nes nėra stogo dangos, o jo medinės konstrukcijos yra supuvusios. Be to, ta lapkričio mėnesį praūžusi vėtra   sinagogai padarė ypač daug žalos: keturiose vietose kiaurai įlūžo stogas, tad dabar lyja ir sninga į vidų“, – liūdną situaciją nupasakojo Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė.

Klaipėdos paveldosaugininkai, kad unikalus pastatas, tokių Lietuvoje esą tik du, antrasis Kaune, Šančiuose, visai nesugriūtų, savivaldybei nurodė sutvarkyti sinagogos stogą.

„Bent jau iš pradžių minimaliomis priemonėmis būtų uždengtas stogas, taip pat langų ir durų angos tam, kad į vidų nepatektų pašalinių asmenų, kurie galėtų sukelti gaisrą“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Vitalijus Juška.

Kultūros paveldo departamentas žada skirti lėšų pastatui užkonservuoti. Tačiau kas laukia į kultūros paveldą įtrauktos sinagogos, neaišku. Miestelio bendruomenei pastatas nereikalingas. O iš prieš karą Švėkšnoje gyvenusių apie penkių šimtų žydų dabar likęs vienas. Specialistės teigimu, nenorėdami patys imti sinagogos, žydai esą nesutinka, kad ji būtų privatizuota.

„2005 metais tas pastatas buvo išimtas iš privatizavimo sąrašo, nes to paprašė žydų bendruomenė. Praėjus porai metų, 2007-aisiais, savivaldybė kreipėsi į turto fondą. Tuomet dar kartą – 2010 metais. Tačiau mes vis dar negauname atsakymo, ką galima daryti su šiuo pastatu. O privatizuoti jo mums neleido“, – aiškino Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Užkonservuoti Švėkšnos sinagogą tikimasi dar šiais metais, po to Šilutės savivaldybė žada inicijuoti diskusijas, ką daryti su kultūros paveldo vertybe.

Marija Gabrienė
LTV „Panorama“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

ansamblis Lietuva

„Esu lietuvis, moku pagrindinius sportinių šokių žingsnelius, atpažįstu tango, salsą, sambą ir pasadoblį, bet nežinau, kaip šokama tradicinė lietuviška polka, ar aš galiu vadintis patriotu?“

Langas

Šią savaitę lankė dvi švęstinos dienos – šventojo Valentino ir Lietuvos valstybės atkūrimo. Apie jas sukosi daug politinių ir atminties tekstų. Kiekvienas jas vienaip ar kitaip paminėjome. O kuo turtino „Kultūros“ skilties langas?

Grebenščikovas

O pykti dėl kitų neturiu laiko. Kai pats tapsiu geresnis, galbūt imsiu keikti kitus.

Rūdninkų knygynas

Prieš penkiasdešimt metų, vasario 1-ąją, pasirodė romanas, pavertęs jo autorių literatūrine įžymybe, įkvėpęs „Oskarą“ pelniusį filmą ir pakeitęs pasaulio požiūrį į psichiatrines ligonines.

Nawal

Pati gitarą, lutnią, fleitą ir keletą kitų mažai lietuviams pažįstamų muzikos instrumentų ivaldžiusi mistiškoji Nawal teigia, kad pats pirmasis bei svarbiausias jos instrumentas – balsas.

Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė

Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais.