Antradienį prasidėjusio Davoso ekonomikos forumo centre – ūkio ir politikos galingųjų diskusijos apie kapitalizmo dabartinę būklę ir ateitį. Šiame fone dėmesio verti keli spaudos pastebėjimai – pirmiausia dėl kol kas dar geriausiai veikiančio rinkos ūkio modelio – Vokietijos.

Eseno dienraštis „ Westdeutsche Allgemeine “ išdėstė kai kuriuos esminius socialinio rinkos ūkio principus. Pirmiausia jis pasidžiaugė, kad Vokietijos kanclerei leista pasakyti atidaromąją kalbą, nes Vokietiją „daug kas pagrįstai laiko pavyzdžiu.  

Socialinė rinkos ekonomika įrodė savo pajėgumą. Vokietija gerai išbrido iš krizės, kadangi trumpalaikės darbo subsidijos milijonui žmonių leido jiems išlaikyti darbo vietas: tai išmintingas naštos pasidalijimas tarp ūkio veikėjų ir valstybės institucijų.  

Kitaip nei Didžioji Britanija, Vokietija turi solidų pramonės pagrindą. Finansų sferoje vyrauja ne keli dideli investiciniai bankai, bet vidurinio luomo interesus atitinkanti taupymo kasų ir liaudies bankų struktūra. Socialinė partnerystė, kurios rėmuose profsąjungos ir darbdaviai susidera dėl atlyginimų, nuosmukio sąlygomis pasitvirtino.

Visa tai subrendo per dešimtmečius, buvo grūdinama reformų ir šiandien išlaikytina. Tačiau žiūrėti į Vokietiją kaip į kitų šalių skolų apmokėtoją – tai pakerta atsakomybę už save pačius ir sykiu socialinio rinkos ūkio principus“, – rašė Esene leidžiamas Vakarų Vokietijos dienraštis.

Į kanclerės žodžius dėmesį atkreipė ir Maskvos dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“. Jis nurodė, kad „iš Vokietijos kanclerės forumo dalyviai tikisi sprendimo, kaip įveikti Europos Sąjungos skolų krizę. Tačiau pareikšdama, kad Europa turi liautis visas viltis dėjusi į Berlyną, nes ir Vokietijos resursai nėra begaliniai, A. Merkel nubrėžė ribą.

Jai rūpi ne tik finansiniai pažadai. Problema turi būti sprendžiama iš esmės. Šios nuostatos atžvilgiu „geležinė kanclerė“ atrodo nepajudinama. Tarptautinio valiutos fondo viršininkė Christine Lagarde Davose turėtų dar kartą pasinaudoti proga ir su A. Merkel pasikalbėti.

Per savo paskutinį vizitą Berlyne Ch. Lagarde verbavo už ženklų Europos stabilumo mechanizmo (ESM) didinimą, idant pasaulio ekonomika neįsmuktų į didelę depresiją“, –   teigė Maskvos dienraštis.

Tačiau Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabr ücker “ kanclerę palaikė. Jis   pasidžiaugė, kad „ponia Ne vėl sudavė kumščiu į stalą. Angela Merkel Davoso forume atmetė bet kokią savo laikysenos euro krizės atžvilgiu kritiką. Ir gerai padarė.  

Patarimų kilniame Šveicarijos slidinėjimo kurorte tikrai netrūksta. Tiesa ta, kad Davose susirinko pasaulio ekonomikos elitas, tačiau ir ten niekas nežino, kaip išspręsti euro krizę. Panašaus įvykio anksčiau dar niekada nėra buvę. Užtat A. Merkel ir laikosi atsargiai, ji siekia problemas spręsti mažais žingsneliais. Tai teisinga strategija, kad išvengtum didžiulio sprogimo“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

Tačiau Dortmundo dienraštis „Westfälische Rundschau“ pasižiūrėjo kitaip. Jo nuomone, „A. Merkel eilinį kartą ir vėl turės keisti savo poziciją, nes ankstesnė pasirodė neadekvati, ir kiekvieną sykį ateina nemalonus pabudimas: jos vėlyvas posūkis krizę dar kartą paaštrino.

Aišku, kad Graikijai reikia sumažinti skolas, aišku, kad įsipareigojimas eurui turi būti patikimas ir veiksmingas savo pasekmėmis, aišku, kad krizės sukėlėjai turi prisidėti prie jos nugalėjimo. Konservatorių ir liberalų koalicinė vyriausybė tokias savaime suprantamybes ilgai neigė, vadovaudamasi nacionaliniu egoizmu.

Tai A. Merkel kurį laiką duoda šiek tiek oro atsikvėpti, bet greitai atsisuks prieš ją pačią. Vokietijos ekonomika gyvena iš eksporto, jai reikia pirkėjų, kurių ji, jei nepakeis kurso, pasiligojusioje Europos Sąjungoje pradės neberasti“, – rašė Dortmundo laikraštis.

Madrido dienraštis „Cinco Dias“ pažymėjo, jog „Vokietijos kanclerės kalba nuskambėjo tokiu laiku, kai vis daugiau balsų nurodo būtinybę neišvengiamą taupymo politiką derinti su nemažiau ir žūtbūt reikalingomis ūkio stimuliavimo priemonėmis ekonomikai atgaivinti.

Bet kaip tik šita mintis, rodos, nustumiama tolyn. Vėliausios Tarptautinio valiutos fondo prognozės euro zonai pranašauja sunkią ateitį, ir tai gali vesti prie dar didesnio bedarbystės pakilimo. O Ispanijos biudžeto planai kaip tik rėmėsi nedidelio augimo, bet jokiu būdu ne smukimo, prielaida.

Sausio pabaigoje įvyksiančioje Europos Sąjungos viršūnių konferencijoje esama galimybės išvystyti lankstesnius deficito taikinius probleminėms šalims, tačiau ponios A. Merkel žodžiai žada skaudžias ir sunkias derybas“.

Taip rašė Madrido dienraštis, o Bogotos laikraštis „Tiempo“ pateikė tokį apibendrinimą, kuriam pritarė ir daugelis kitų stebėtojų:

„Besivystančios šalys kaip Kinija ir Indija įgija daugiau įtakos, tuo metu Vakarai praranda galios. Tačiau pasaulinio ekonomikos nuosmukio, vadinamo recesija, pavojus paliečia mus visus.

Bet net jeigu Europa suras išeitį iš skolų krizės, jau padaryta nemažai žalos – ir ji užsiliks. Tarptautinis valiutos fondas sumažino savo prognozę dėl globalinio augimo, ir joks pasaulio regionas nėra nuo to apsaugotas – mūsų taip pat ne“, – rašė Kolumbijos Pietų Amerikoje sostinės Bogotos dienraštis „Tiempo“.

Apžvalga skambėjo per Lietuvos radiją.