2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Rimantas Pauliukonis. Pagrindinis pal. J. Matulaičio 25-erių metų beatifikacijos sukakties tikslas – jo kanonizacija

2012-01-30
Rubrikose: Religija » Komentarai ir pokalbiai 

Tomas Viluckas savo straipsnyje (,,Draugas“, 2011 m. gruodžio 22 d.) labai teisingai pažymi, jog yra labai svarbu pal. Jurgį Matulaitį pristatyti šių dienų žmonėms taip, kad jie, susipažinę su jo asmenybe, būtų patraukti maldai, kurios vaisius būtų per pal. J. Matulaičio užtarimą gauti stebuklą, reikalingą jo kanonizacijai. Jeigu šito dabar neatliksime, ateityje tai padaryti bus daug sunkiau.

Stebuklui įvykti reikia maldos. Ir ne tik maldos, bet maldos su pasitikėjimu, jog ji bus Dievo apvainikuota stebuklu. Skaitant apie čikagiškių Pal. Matulaičio metų renginių ruošimo komiteto planus (,,Draugas”, 2011 m. gruodžio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d.), susidaro įspūdis, kad visų tų planų pagrindinė kryptis yra minėjimai ir pokyliai, nors visos šios šventės prasidės šv. Mišių auka.

Minėjimai, jei jie atlieka savo užduotį, supažindindami dalyvius su pal. Matulaičio asmenybe ir šventumu, yra pagirtini. Problema yra ta, kad po poros dienų, paskendę gyvenimo varguose, dauguma dalyvių užmiršta minėjime iškeltas temas. Tad siūlyčiau rengimo komitetui minėjimus jungti su malda. Minėjimo dalyvius kviesti kasdienei maldai, kad grįžę į namus jų įsipareigota malda jiems primintų minėjimo prasmę. Atsimenu, kaip po karo DP stovyklose buvo organizuojami ,,Gyvojo rožančiaus“ būreliai, kurių nariai įsipareigodavo atkalbėti vieną užduotą paslaptį kiekvieną dieną. Panašiai minėjimo dalyvių būtų prašoma įsirašyti į maldos būrelius ir kas dieną melstis pal. J. Matulaičio kanonizacijos intencija. Čia rengimo komitetas galėtų susisiekti su ateitininkais, skautais ir jų vadovybėmis, taip į misiją būtų įtrauktas jaunimas.

Prieš metus ses. Ignė iš Putnamo, kalbėdama 20-metų pal. J. Matulaičio misijos įsteigimo proga (,,Draugas”, 2010 m. sausio 27 d.), siūlė pailginti vienos valandos adoraciją iki penkių valandų (nuo 3 val. p. p. iki 8 val. p. p.). Šis jos siūlymas dar nėra įgyvendintas. Teko girdėti, kad Lemonto apylinkėse yra pora svetimtaučių parapijų, kuriose vyksta Nuolatinė adoracija (24 val. 7 dienas per savaitę, reikia 168 žmonių). Siūlyčiau pal. J. Matulaičio misijoje Lemonte įvesti penkių valandų kasdieninę adoraciją, kurios intencija būtų pal. J. Matulaičio kanonizacija. Tam reikėtų tik 35 pasišventusių asmenų, sutinkančių praleisti vieną valandą per savaitę su Švč. Sakramentu. Čia taip pat būtų gera proga rengimo komitetui susisiekti su jaunimo organizacijomis ir jas įtraukti į šį kilnų darbą.

Praplėtus maldos būrelius ir adoraciją būtų įgyvendintas bent vienas Lietuvos vyskupų šių 2012-ųjų Pal. J. Matulaičio metų paskelbtas dekreto punktas – vienytis į tautos bendrą maldos sąjūdį, prašant Dievo malonės palaimintam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui suteikti šventojo garbę.

Kiek vaisių šie Pal. J. Matulaičio metai atneš, parodys tik laikas. Atsiminkime, kad praėję metai Lietuvos vyskupų buvo paskelbti Dieviškojo Gailestingumo metais. Įdomu, kiek mūsų šiandien gali liudyti, kad praeitais metais įgijome gilesnį Dieviškojo Gailestingumo supratimą, supratome Jo svarbą mūsų gyvenime ir mirties valandoje?

Neseniai internete buvo aprašyti karo kapeliono kun. Emilio Kapauno beatifikacijos pradiniai žingsniai. Pasirodo, kad jis pateko į nelaisvę ir buvo šiaurės korėjiečių nukankintas. Jo darbai belaisvių stovykloje, vilties išlaikymas ir elgesys mirštant, įtikino daugelį jo draugų belaisvių, jog jis yra šventas. Grįžę namo, jie pradėjo beatifikacijos procesą, kuris pradžioje buvo gana sunkus. Galiausiai visas jo gimtasis Kanzaso valstijoje esantis miestelis suorganizavo maldos ir novenų maratoną. Miestelis meldėsi kun. Kapauno jo užtarimo dviem sunkiai sergantiems asmenims su pasitikėjimu, jog jų maldos bus išklausytos. Maldos tęsėsi dieną naktį ir gana ilgą laiką. Dievas jų maldas apvainikavo dviem stebuklais. Iš Vatikano atvažiavę stebuklų tirti buvo nustebinti protestantų daktarų testamentais. Iš pradžių jie buvo įsitikinę, jog tie testamentai tikrai buvo pateikti katalikų daktarų, gerai susipažinusių su beatifikacijos eiga.

Švenčiant šiuos pal. J. Matulaičiui skirtus metus, reikėtų tiek rengimo komisijai, tiek pavieniams žmonėms atkreipti dėmesį į sukauptų maldų jėgą.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

kun.V.Aliulis 2012-01-30 23:38

Gražus ir šventas troškimas - matyti Jurgį Matulaitį šventųjų gretoje. Vis dėlto dažnokai atrodo, kad jį lydi ar net jam vadovauja savotiškos ambicijos: kodėl kitos tuatos turi eibes šventųjų ir palaimintųjų, o mes - vos vos... Sunku tikėtis, kad dangus mielai laimintų mūsų pastangas, jeigu už jų būtų jaučiamos tokios svajonės. Daug tikresni motyvai: kad šventuoju paskebtas garbusis arkivyskupas, socialinis veikėjas ir vienuolis darytų dar stipresnę įtaką mūsų visuomenei, kad rodytų mums keiius ir drąsintų jais eiti. Ir dar. Palaimintojo Jurgio metų proga platinamos maldelės skirtos kiekvienam maldininkui melstis už save ar vieną kitą pasirinktą asmenį, o turbūt veikiau reikėtų sutartinai šturmuoti dangų, meldžiant ryškios malonės kažkam Apvaizdos parinktam tokiu būdu, kad galėtų patarnauti kanonizacijos bylai. Pačiame beatifikacijos prašyme meldžiama "altoriaus garbės", bet Palaimintasis ją jau turi, dabar reikia prašyti "šventųjų garbės", ar ne?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.