2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Šv. Tomas Akvinietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas Mk 4, 35–40 „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“

2012-01-28
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Vieną vakarą Jėzus tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.

Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį, taip kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvio. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“ Juos pagavo didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toksai? Net vėjas ir ežeras jo klauso!“

Kiti skaitiniai: 2 Sam 12, 1–7a. 10–17; Ps 51


Evangelijos skaitinį komentuoja s. Renata Vanagaitė SSC

Evangelijos tekstas nukelia mus į gamtą. Audringi vandenys ir vėjų smarkumas bandys palaužti Jėzaus mokinių pasitikėjimą.

Išties, kam yra tekę išgyventi audrą jūroje, galės įsivaizduoti, ką tuomet išgyvena žmogus – maža silpna gyvybė galingų įniršusių vandenų gniaužtuose. Juolab kad buvo kiti laikai, ir mokiniai ežere plaukiojo ne kruizu, o valtimi, kur reikėjo daug fizinės jėgos – irklais atmušti bangas, iš šonų bandančias apversti valtį. Gelbėjimo liemenių bei šalmų taip pat neturėjo. Tačiau turėjo galingą Ambasadorių laivybos reikaluose – Dievo Sūnų Jėzų. Neįtikėtina, tačiau Jėzus tokioj košmariškoj audroje miegojo, tarsi bandydamas jų pasitikėjimą.

Keli Jėzaus žodžiai – ir vandenys rimsta, vėjas nutyla. Priblokšti to, kas ką tik įvyko. Mokiniai šnabžda: „Kas gi Jis toksai?“

Dievo galybė – paliečianti, pritrenkianti, nustebinanti. Išvydus Dievo darbus, norisi Jį šlovinti visais įmanomais būdais. Tačiau vienintelė sąlyga, kad Jo galia pasireikštų mūsų valandose – pasitikėjimas. Jei kviečiame Jį į kiekvieną neišsprendžiamą situaciją pasitikėdami, Jis ateina ir viską pakreipia taip, kaip niekas nebuvo sugalvojęs. Jei pakviečiame Jį į savo širdį, kažkas naujo pradeda vykti mūsų gyvenime, nepaisant nepakeliamų problemų.

Jis yra didžioji krikščionio Viltis kiekvieną akimirką.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (17)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Algirdas Malakauskis OFM

Vasario 10–12 dienomis Jonavoje vyko metinis Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo susitikimas. Pateikiame jo metu br. Algirdo Malakauskio OFM sakytą pranešimą „Nugalėk blogį gerumu“.

Kun. Aušvydas Belickas

Evangelija pristato dar vieną svarbų Jėzaus ženklą – paralyžiuoto vyro pagydymą. Pasakojimas išties įspūdingas: keturi vyrai, negalėdami per minią prasibrauti iki Mokytojo, randa kitą išeitį: nuleidžia ligonį kambarin pro praplėštą namo stogą.

Senieji Trakai

Šaltąjį vasario 3-5 d. savaitgalį Senuosiuose Trakuose, Šv. Jono apaštalinių seserų vienuolyne, vyko rekolekcijos vyrams. Pateikiame keletą dalyvių liudijimų.

Mons. Gintaras Grušas

Dabartinis Kodeksas glaustai nusako Bažnyčios tapatybę, savivoką, ekleziologiją. Įdomu, kad tai yra vienintelė pilna teisės sistema, pritaikoma visame pasaulyje, todėl jai būdingas vidinis lankstumas.

Kainas ir Abelis

Akivaizdu, kad mūsų pasakojime pati svarbiausia vieta – tai skirtingas Dievo žvilgsnis į brolių aukas.