Vieną vakarą Jėzus tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.

Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį, taip kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvio. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“ Juos pagavo didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toksai? Net vėjas ir ežeras jo klauso!“

Kiti skaitiniai: 2 Sam 12, 1–7a. 10–17; Ps 51

Evangelijos skaitinį komentuoja s. Renata Vanagaitė SSC

Evangelijos tekstas nukelia mus į gamtą. Audringi vandenys ir vėjų smarkumas bandys palaužti Jėzaus mokinių pasitikėjimą.

Išties, kam yra tekę išgyventi audrą jūroje, galės įsivaizduoti, ką tuomet išgyvena žmogus – maža silpna gyvybė galingų įniršusių vandenų gniaužtuose. Juolab kad buvo kiti laikai, ir mokiniai ežere plaukiojo ne kruizu, o valtimi, kur reikėjo daug fizinės jėgos – irklais atmušti bangas, iš šonų bandančias apversti valtį. Gelbėjimo liemenių bei šalmų taip pat neturėjo. Tačiau turėjo galingą Ambasadorių laivybos reikaluose – Dievo Sūnų Jėzų. Neįtikėtina, tačiau Jėzus tokioj košmariškoj audroje miegojo, tarsi bandydamas jų pasitikėjimą.

Keli Jėzaus žodžiai – ir vandenys rimsta, vėjas nutyla. Priblokšti to, kas ką tik įvyko. Mokiniai šnabžda: „Kas gi Jis toksai?“

Dievo galybė – paliečianti, pritrenkianti, nustebinanti. Išvydus Dievo darbus, norisi Jį šlovinti visais įmanomais būdais. Tačiau vienintelė sąlyga, kad Jo galia pasireikštų mūsų valandose – pasitikėjimas. Jei kviečiame Jį į kiekvieną neišsprendžiamą situaciją pasitikėdami, Jis ateina ir viską pakreipia taip, kaip niekas nebuvo sugalvojęs. Jei pakviečiame Jį į savo širdį, kažkas naujo pradeda vykti mūsų gyvenime, nepaisant nepakeliamų problemų.

Jis yra didžioji krikščionio Viltis kiekvieną akimirką.

Bernardinai.lt