Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pradėjo pirmąjį šiais metais viršūnių susitikimą, kurį aptemdė nauji nesutarimai dėl Graikijos gelbėjimo plano, Vokietijai pasiūlius perduoti šalies biudžetą ES kontrolei.

ES 27 valstybių ir vyriausybių vadovai susitikime turėtų sudėti paskutiniuosius taškus naujoje sutartyje, kuri, kaip manoma, turėtų sugriežtinti finansinę discipliną, taip pat aptarti būdus, kaip paspartinti ekonomikos ir darbo vietų augimą recesijos apimtuose Europos kraštuose.

"Mūsų susitikime (nagrinėjami) klausimai bus mūsų piliečius dominančios problemos: daugiau ir geresnių darbo vietų, ypač jauniems žmonėms, kūrimas, ekonominis augimas", - sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy, paskambinęs auksiniu varpeliu, kuris žymi viršūnių susitikimo pradžią.

"Mes sunkiai dirbome, kad įveiktume krizę. Padarėme didelę pažangą, bet dar nepriėjome kelio galo", - sakė jis.

"Turime ir toliau mažinti valstybės skolą ir stabilizuoti euro zoną, tuo pačiu metu užtikrindami ekonomikos ir darbo vietų augimą", - kalbėjo ES vadovas.

ES šalių lyderiai, dalis kurių netrukus pradeda savo priešrinkimines kampanijas, susiduria didžiule nedarbo problema - visose 17 -oje euro zonos valstybių darbo neturi 10 procentų darbingo amžiaus žmonių.

Siūloma keletas šios problemos sprendimo būdų, įskaitant mokesčių naštos mažinimą darbdaviams, kad šie įdarbintų daugiau žmonių, o taip pat suteikiant jaunimui darbo, studijų ar kvalifikacijos kėlimo garantijas.

"Galutinis viso to, ką mes darome, tikslas yra geresnis gyvenimas visiems, - sakė H.Van Rompuy. - Ši (Europos) Taryba turi būti Taryba, kuri parodys kelią į didesnę viltį".

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kiek anksčiau pamėgino nuraminti kritiką, kurios sulaukė Berlyno pasiūlymas perduoti Graikijos biudžeto kontrolę Europos Sąjungai (ES), pareiškus, kad Europa privalo padėti Atėnams įgyvendinti ekonomines reformas.

Ši Vokietijos mintis apie galimą Graikijos finansų kontrolės perdavimą pirmą kartą nuskambėjo praėjusį penktadienį.

Kaip paskelbė "Financial Times", Vokietija nori, kad prieš Atėnams gaunant antrąją paskolą, Graikija suverenias savo biudžeto politikos valdymo teises perduotų euro zonos komisarui.

Pagal Vokietijos planą, kuriam Graikijos pareigūnai nepritaria, toks komisaras būtų skiriamas kitų euro zonos šalių finansų ministrų ir turėtų veto teisę Graikijos vyriausybei priimant sprendimus dėl biudžeto, nurodė dienraštis.

Graikijos pareigūnų poziciją palaiko Liuksemburgas ir Austrija.