2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mk 5, 1–20 „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių nuostabių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo“

2012-01-30
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Jėzus ir jo mokiniai priplaukė ežero krantą Geraziečių krašte. Jam išlipus iš valties, tuojau priešais iš kapinių atbėgo netyrosios dvasios apsėstas vyras. Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti. Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sudaužydavo grandines, nusitraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti. Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kapines ir po kalnus, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.

Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė priešais ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Dėl Dievo, maldauju, nekankink manęs!“ Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“ Jėzus dar paklausė: „O kaip tu vadiniesi?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“. Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.

Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė banda kiaulių. Dvasios ėmė prašytis: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“ Jėzus leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, ūmai metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė ežere.

Tie, kurie jas ganė, išsibėgiojo ir davė žinią apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Jie ateina prie Jėzaus, mato demonų apsėstąjį – tą, kuris buvo turėjęs Legioną,– apsirengusį ir sveiko proto, ir juos paėmė baimė. Mačiusieji papasakojo jiems, kas buvo nutikę su apsėstuoju, ir apie kiaules. Tada žmonės ėmė prašyti Jėzų pasišalinti iš jų krašto.

Jėzui lipant į valtį, buvęs apsėstasis prašė leisti pasilikti su juo, bet Jėzus nesutiko ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių nuostabių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo“. Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam buvo padaręs; ir visi stebėjosi.

Kiti skaitiniai: 2 Sam 15, 13–14. 30; 16, 5–13a; Ps 3 


Evangelijos skaitinį komentuoja Virginija Mickutė

Tik nutildęs audrą Jėzus atplaukia į kitą ežero krantą – šįkart, kad sutramdytų apsėstą vyrą. Koks klaikus netyrosios dvasios apsėsto žmogaus gyvenimas – kapų rūsiai, pančiai ir grandinės, nevaldomas klyksmas ir savęs daužymas akmenimis, bemiegės klajonės... Ne gyvenimas, o tikras mirties dvelksmas! Koks baisus ir persmelktas mirties kvapo yra gyvenimas be Jėzaus. 

Šios dienos Evangelijos pasakojimas kalba apie Jėzaus baimę. Jėzus yra tas, kurio bijoma. Apie kokią baimę čia kalbama ir kas bijo Jėzaus? Viena vertus, demonai, kurių vardas Legionas, dreba iš baimės prieš Jėzų – Aukščiausiojo Dievo Sūnų, ir prašo nekankinti. Netyroji dvasia pažįsta Dievo Sūnų ir dreba prieš Jį. Nieko keista, juk Jėzus atėjo, kad sugriautų velnio darbus, o nuo skardžio į ežerą šokusi ir prigėrusi kiaulių kaimenė tarsi atkartoja Apreiškimo Jonui knygoje piešiamą paveikslą – ugninės sieros ežerą, skirtą suvedžiotojui velniui (plg. Apr. 20, 10). Tačiau kur kas keistesnė yra kita baimė. Tai baimė, kuri apėmė žmones, pamačius išgydytą demonų apsėstąjį. Kokia netikėta ir nelogiška žmonių reakcija – Jėzų, sugrąžinusį protą ir sveikatą tam, kuris anksčiau taip baisiai kankinosi, jie išprašo iš savo krašto. Bijodami to, ko nepažįsta, jie net netrokšta pažinti Jėzaus, ir toji baimė jiems neleis patirti didelių palaiminimų.

Patyręs didelių palaiminimų savo gyvenime, žmogus jau nebijo Jėzaus, bet trokšta amžinai pasilikti su Juo. Taip elgiasi ir išlaisvintas buvęs demonų apsėstasis. Jis nori keliauti kartu, bet Jėzus turi jam kitą misiją: „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių nuostabių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo.“ Kaip savo pasiuntinį Jėzus siunčia jį ten, kur pats buvo atmestas, kur pats nepasiekia... Kiek daug ir mes turime tokių saviškių, kurie bijo Jėzaus ir netrokšta Jo pažinti, todėl nepatiria didelių palaiminimų savo gyvenimuose. Nėra kito kelio, tik eiti ir dalintis su jais, kaip patys patyrėme išlaisvinantį Jėzaus žodį ir Dievo gailestingumą. Kaip iš mirties dvelksmo buvome sugrąžinti į gyvenimą!

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
Roma 2012-01-31 08:55

jeigu krikščionis nėra katalikas, jis vis tiek yra krikščionis, o jeigu katalikas nėra krikščionis, jis nėra nė katalikas:(

Avi 2012-01-30 21:22

Tai kad Roma, čia, bernardinuose, Jūs jau kelis metus per prievartą katalikams siūlote savo stilių, nes geriau žinote kaip jie turi tikėti ir aplamai gi mes, katalikai, nesame krikščionys, nes drįstame vieni kitus vadinti ne tik broliais ir seserimis, bet ir tėvais. Tai kas kam čia primeta savo bendravimą ir stilių?

Roma 2012-01-30 20:45

Nesat mano mokytoja, o aš nesu jūsų mokinė:) Taigi, neprivalau bendrauti tokiu stiliumi, kurį jūs siūlote:( Ir atvirkščiai. Atsiprašau.

Avi 2012-01-30 20:41

Roma, klausiu kaip Jūs SUPRANTATE tuos žodžius? Nes žodžiai turi tapti gyvenimu, taip kaip Žodis tapo kūnu. Bet jei negali paaiškinti kaip supranti išgirstus gražius žodžius, tai kaip gali jais gyventi? Tuomet jie tik skambantys cimbolai Jūsų lūpose. Jėzaus žodžiai, nebuvo tik skambantys cimbolai, nes Jis juos paliudijo savo gyvenimu ir mirtimi ant kryžiaus.

Roma 2012-01-30 20:30

Kad Jėzaus žodžiai yra ,tik žvangantys cimbolai' ir ,gražios frazės' ir nėra pakankami atsakymai į konkrečius klausimus - tai juk yra piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai, - kad iš mirtingo žmogaus jūs tikitės svaresnių atsakymų. Ir tai sako žmogus, laikantis save tikinčiu Jėzų Kristų esant Dievą?

Avi 2012-01-30 18:22

Roma, klausiau, kaip Jūs suprantate žmogaus laisvę ir kaip Tiesa padaro žmogų laisvą? Tai labai konkretūs klausimai. O Jūs atsakote gražiomis frazėmis. Bet tai tik žvangantys cimbolai. Papūga irgi moka pakartoti.

Roma 2012-01-30 13:18

Ir vėl reikia žiūrėti į Jėzų. Argi reikia čia vertėjo? Juk parašiau kaip galima aiškiau: ,Jėzus yra Tiesa, kuri padaro žmogų laisvą'. O jeigu dar aiškiau, tai kaip jau kažkada minėjau, Jėzus nėra atskirtas nuo savo žodžių, ne taip kaip žmogus. Jėzus nėra pasidalijęs. Ir Jis tai pats patvirtina. Jn 8,31-32: Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams:

„Jei laikysitės mano mokslo,

jūs iš tikro būsite mano mokiniai;

jūs pažinsite tiesą,

ir tiesa padarys jus laisvus“.

Avi 2012-01-30 12:23

> Roma "Žmonės visada vengė sukrėtimų. Visada laikėsi česnakų ir svogūnų. Yra prisirišę prie to, ką pažįsta, bijodami laisvės, nes nežino, ką su ja daryti. O Jėzus yra Tiesa, kuri padaro žmogų laisvą."

Gražiai šnekate, bet būtų įdomu išgirsti kaip Jūs suprantate tą laisvę? Kokią laisvę siūlote žmonėms? Nuo ko žmonės turėtų būti laisvi?

Ir dar vienas klausimas. O kaip Tiesa padaro žmogų laisvą?

Roma 2012-01-30 11:02

hiperbolei. ,Bet kai pažvelgė į širdį, praregėjo ir išsigando. Kad viskas yra gryni paistalai palyginti su Dievo didybe.' Tai rašydama turėjau omeny ne tai, kad Tomas prirašė paistalų, bet kad kiekvienas atsivertimas žmogui parodo jo šiaudus.

elojina 2012-01-30 10:53

Labai mielas ir išmintingas komentaras. Ačiū.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (11)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.