Penktadienio ryte išgirdome susijaudinusių tėvų pasakojimą apie tai, kas nutiko jų vaikui. Deja, kiek suprantame, tai, apie ką pasakojo Aleksote, Kaune, gyvenanti šeima, yra įprasta mūsų dienomis. Tai gali atsitikti kiekvienam iš mūsų. Tad labai svarbu bent jau žinoti savo teises ir  garsiai kalbėti apie visus piktnaudžiavimo valstybės suteikta galia atvejus.

 Vietoj pamokų – areštinė

Veiksmo vieta – Kaunas, Aleksoto rajonas. Ketvirtadinį, po pamokų, Saulius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su draugu padėjo tetai krauti malkas. Po talkos apsilankė parduotuvėje. Saulius iš tetos buvo gavęs dešimt litų, tačiau nusipirko tik kramtomosios gumos ir grąžą susibėrė į kišenę. Paskui jis, po talkos vilkėjęs brezentine striuke, nuėjo namo persirengti puošnesne odine striuke su gobtuvu ir kartu su bičiuliu išėjo pasivaikščioti Aleksoto gatvėmis.

Tradicinis pasivaikščiojimas su vietiniais draugais – šešių ar septynių žmonių kompanija, kurios pokalbius šįsyk nutraukė policijos mašina. Pareigūnai privažiavo, perliejo žvilgsnių paauglius, tada pasitarė ir pareiškė Sauliui, kad jis yra įtariamasis, ir turi vykti su jais.  Po kelių minučių viena iš kartu buvusių merginų jau skambino namo ir susinervinusi sake, kad Saulius suimtas, reikia apie tai pranešti jo tėčiui. Kaimynystėje gyvenanti merginos mama netrukus tai padarė ir susinervinęs Sauliaus tėtis pradėjo skambinti sūnui.

Pavyko prisiskambinti iš antro karto. Policininkai leido Sauliui pasakyti tėvui, kad šiuo metu jis yra vežamas prie parduotuvės, nes ten esą kilo kažkokių neaiškumų. Tėtis viską metė, puolė į automobilį ir nuvažiavo prie parduotuvės. Jau ten sužinojo, kad sūnus yra kaltinamas dviejų šimtų litų vagyste.

Pardavėja ketvirtadienio vakare apsižiūrėjo, kad trūksta 200 litų, ir labai susinervino. Ji iškvietė policiją ir pasakė mananti, jog pinigus galėjo paimti juoda striuke su gobtuvu vilkėjęs jaunuolis. Kaip jis galėjo pasiekti kasą, ji nepaaiškino, tačiau policija nusprendė apvažiuoti rajoną, gal suras nusikaltėlį.

Kai policijos automobilis grįžo prie parduotuvės, Sauliui buvo liepta užsidėti gobtuvą, iš parduotuvės pakviesta pardavėja. Ji išėjo į tamsią gatvę ir pareiškė, kad mananti, jog šis jaunuolis ir yra vagis. To policijai užteko, nors Sauliaus kišenėse tebuvo ta pati grąža, nusipirkus kramtomąją gumą, ir jis pats griežtai neigė, ką nors ėmęs.

Tėvas lydėjo policijos automobilį su sūnumi iki policijos skyriaus Kęstučio gatvėje. Ten jam buvo pakartota, kad sūnus įtariamas vagyste, ir liepta eiti namo. Netrukus iš darbo grįžo Sauliaus mama, ir jau abu tėvai nuskubėjo į  policijos komisariatą. Deja, čia buvo sutikti itin priešiškai. Jiems pareikšta, jog jų sūnus vagis, ir niekas neleis su juo susitikti, jis naktį praleis areštinėje. Nepadėjo nei tėvų maldavimai, nei teiginiai, kad Saulius iki tol neturėjo jokių reikalų su pareigūnais, yra pavyzdingas ir darbštus jaunuolis, jog jis yra nepilnametis ir negalima su juo taip elgtis. Tėvams teko grįžti namo į bemiegę naktį, nesuprantant, kodėl jų sūnus naktį turi praleisti už grotų. Beje, to nesupranta ir tyrimą ryte perėmusi Prodenytė, tačiau būtent taip nusprendė budintis tyrėjas Jevdokimovas.

Paties jaunuolio teigimu, komisariate jis sulaukė tik pašaipų. Ypač kai policininkai sužinojo, jog tėvas laikinai nedirba, o motina, be kitų darbų, dirba valytoja. Jaunuolis bandė ginčytis, kad jo šeima tikrai nėra asociali, tačiau pareigūnai tik šaipėsi. Prieš tai, beje, jaunuolio teigimu, būta trumpo fizinio „auklėjimo“ – du smūgiai: į galvą ir į pilvą. Profesionalūs – nepaliekant išorinių žymių. Dar buvo ir grasinimų: esą tegu daugiau Saulius nedrįsta po 18 valandos pasirodyti gatvėje, nes vėl bus suimtas.

Šioje vietoje verta dar kartą pabrėžti, kad Saulius įtariamas ne plėšimu, ne chuliganizmu ar kokiu kitu nusikaltimu, kuris leistų manyti, jog jis kelia grėsmę aplinkiniams ir turi būti izoliuotas. Taip pat  sunku sveiku protu suvokti, kaip penkiolikmetis jaunuolis sugebėjo užhipnotizuoti pardavėją, įveikti kasos užraktą ir pasisavinti pinigus, kuriuos staigiai  paslėpė ten, kur niekas nesugeba rasti.

Dar kartą verta pabrėžti, kad Saulius niekada anksčiau nebuvo patekęs į policijos akiratį, nebuvo kaip nors prasižengęs, taip pat ir jo šeimą kaimynai vienu balsu vadina darnia, daug laiko skiriančio vaikui. Visa tai budinčiam tyrėjui atrodė nesvarbu. Gal jis buvo labai pavargęs, gal prastai jautėsi ir buvo ant ko nors užpykęs. Bent jau kol kas mums nepavyko prisiskambinti tyrėjui ir išsiaiškinti, kodėl jam atrodė labai svarbu laikyti nepilnametį areštinėje visą naktį.

Ketvirtadienį apie pusę vienuoliktos Saulius buvo pervežtas į areštinę Vytauto gatvėje, ten buvo apklaustas ir praleido naktį už grotų. Penktadienio rytą jis praleido pamokas, nes turėjo laukti, kol tyrimą perims kitas tyrėjas ir pagaliau bus pirmą kartą oficialiai apklaustas, dalyvaujant advokatui ir tėvams. Pastariesiems buvo griežtai prigrasinta nesakyti nė žodžio. Pasak tėvų, labiausiai pritrenkė pats vaizdas: išbalęs sūnus, antrankiais surankintomis rankomis, lydimas apsaugos. Tarsi plėšikų gaujos lyderis ar labiausiai Lietuvoje ieškomas nusikaltėlis.

Po apklausos jaunuolis paleistas į laisvę, pasirašęs, kad kaltinimus supranta, bet jų nepripažįsta. Jam buvo liepta niekur neišvykti ir laukti, kol bus iškviestas naujai apklausai. Beje, tyrėja, kuriai ryte buvo perduotas tyrimas, tėvams pripažino, jog jai sunku suprasti, kodėl vaikas nebuvo iš karto paleistas.

Ketvirtadienį taip atsitiko Sauliui, šiandien ar ryt tai gali atsitikti mūsų vaikams. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad Sauliaus tėvai labai greitai surado advokatą ir yra pasiryžę kovoti prieš pareigūnų savivalę. Tai nebus paprasta,  tačiau tai veikiausiais vienintelis būdas užkirsti kelią kitiems panašiems atvejams. Na, o „Bernardinai.lt“ pasižadame stebėti, kaip viskas klostysis toliau, ir pasakoti apie tai jums.

Teisininko komentaras

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus komentaras

Lietuvoje yra toks teisinis reguliavimas, jog policija turi teisę suimti 48-ioms valandoms žmogų, jei kyla įtarimų, kad jis galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Deja, abstrakti formuluotė suteikia galimybių piktnaudžiauti, ir neretai būna, kad žmogus, porą parų praleidęs dvokiančioje areštinėje ir nuolatiniame strese, paskui paprasčiausiai paleidžiamas ir jam pasakoma, jog įtarimai nepasitvirtino.

Jei žmogus mano, kad buvo sulaikytas neteisėtai ir jaučiasi nukentėjęs, jis formaliai turi galimybę skųstis prokurorui, kuris per penkias dienas po medžiagos gavimo privalo atsakyti, ar suėmimas turėjo pagrindą. Dažniausiai atsakoma, jog turėjo, nes, kaip minėjau, įstatymuose numatytas labai abstraktus pagrindas – pakanka, kad pareigūnams atrodytų, jog galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika. Jei toks prokuro sprendimas netenkina, tai nukentėjęs žmogus gali skųsti aukštesnio lygio prokurorui, kuris vėl per penkias dienas nuo medžiagos gavimo turi pateikti atsakymą. Jei ir vėl jis netenkina, tik tada yra galimybė skųstis teismui.

Procedūra yra ilga ir sudėtinga, todėl daugelis žmonių numoja ranka ir gyvena toliau, negaišdami laiko bylinėjimuisi. Deja, tai tik dar labiau „atriša rankas“ policininkams. Formaliai nukentėjęs žmogus turi teisę kreiptis į teismą ir dėl moralinės žalos atlyginimo, tačiau neteko girdėti apie tokią teismų praktiką. Lietuvoje teismai labai abejingai žvelgia į žmogaus orumo sąvoką, tad ir bylos apie orumo pažeidimus itin retos ir dažniausiai labai neperspektyvios.

Tenka pripažinti, kad šiandien neretai žmogus suimamas ne todėl, jog tai yra būtina, bet todėl, kad tai tarsi paprasčiausias veiksmas. Suėmimas pateisinamas, kai baiminamasi, jog įtariamasis gali daryti įtaką liudininkams ar kelia grėsmę aplinkiniams, tačiau nepilnamečio Sauliaus iš Kauno atveju sunku sveiku protu suvokti, kodėl reikėjo suimti nepilnametį, net jei kilo įtarimas, kad jis padarė nežymų nusikaltimą. 200 litų vagystė iš parduotuvės tikrai yra nežymus nusikaltimas ir niekaip kitaip negali būti traktuojamas.

Taip pat visiškai nenormalu, jei policija, sulaikiusi nepilnametį, tučtuojau oficialiai neinformavo apie tai tėvų. Jei iš tiesų tyrėjas apklausė Saulių be liudininkų, tai taip pat šiurkštus pažeidimas, nes tokios apklausos galimos tik dalyvaujant  advokatui. Tiesa, kartais taikoma praktika, jog sakoma, kad formalios apklausos nebuvo, o tebuvo policijos pareigūno neoficialus protokolas, kuriame surašytas areštuoto žmogaus pasakojimas. Deja, čia ir vėl trūksta griežtesnio pareigūnų darbo reglamentavimo.

Parengė Andrius Navickas