Premjeras antradienį duodamas interviu Lietuvos radijui aptarė svarbiausius ir aktualiausius savaitės politikos klausimus. Jis taip pat teigė, kad Erasmus universitete Roterdame įteikiamas Pasaulio lyderio apdovanojimas ("World leader Cycle") priklauso visai Lietuvai: „Tai yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai, nes iš tikrųjų mūsų sugebėjimas tvarkytis su tikrai didele ir gilia krize ir pasiekti, kad ekonomika atsigautų ir matytume jos geras augimo perspektyvas, yra pastebimas ir vertinamas“, - Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras.

A.Kubilius sakė apdovanojimo nesureikšminantis „kaip kažko ypatingai svarbaus“, nors pažymėjo, kad smagu būti tarp jį pelniusių žymių žmonių, tokių kaip NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

A.Kubiliui apdovanojimas skirtas už nuopelnus ekonomikos srityje. Roterdamo universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija skiria šiuos apdovanojimus pasaulio lyderiams už pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse.

Baltijos atominės elektrinės projekto ekonominė logika - neaiški

Kalbėdamas apie Rusijos sprendimą atidėti atominės elektrinės Kaliningrade naudojimo pradžią premjeras sakė, kad jis gali būti nulemtas neaiškios projekto įgyvendinimo logikos.

„Baltijos atominė elektrinė, ką aš ne vieną kartą esu sakęs, iš tiesų yra projektas, kurio ekonominė logika yra sunkiau suprantama, nes rinkų pagamintai toje elektrinėje elektrai parduoti nelabai kol kas matosi, ir šio projekto vystytojai negali nedviprasmiškai paaiškinti. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimo datos vis nusikelia", - antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras.

Pirmadienį Kaliningrado gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo atstovas pareiškė, kad Baltijos atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti 2017 metais, o ne 2016 metais, kaip planuota iš pradžių. Skelbta, kad į Baltijos AE statybą bus investuota maždaug 5 mlrd. eurų.

Lietuvos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai yra svarbiausia ne Kaliningrado elektrinė, o Visagino atominės elektrinės ateitis.

„Pirmas dalykas - mums žymiai svarbiau yra Visagino atominės elektrinės perspektyva ir mes nuosekliai įgyvendiname savo projektą. Ir kaip tik artimiausios kelios savaitės, mėnesiai bus labai svarbūs, derinant labai svarbius susitarimus tiek su strateginiu investuotoju, tiek su regioniniais partneriais", - tvirtino A.Kubilius.

Pokalbyje su „Gazprom“ svarbiausia dujų kainų politika

Premjero teigimu, planuojamame susitikime su vienintelio dujų tiekėjo Lietuvai - Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ įmonės „Gazprom export“ vadovu ketinama aptarti ne tik dujų kainų, bet ir Lietuvos dujų ūkio pertvarkos problemas.

„Susitikimas su „Gazprom“ atstovais lies tas temas, kurios labai gerai žinomos - tai yra „Gazprom“ parduodamų dujų kainų politika, Lietuvos dujų ūkio pertvarka, „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarka, kur iš tikrųjų Lietuva, įgyvendindama europines direktyvas, siekia, kad taptume nepriklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo, žinomi mūsų planai statant dujų terminalą. Visos tos temos bus aptariamos su „Gazprom“ vadovybe, ir mes tokio pokalbio laukiame ir tikiu, kad jis artimiausiu metu įvyks“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, šiame susitikime gali būti peržiūrėtos rusiškų dujų tiekimo Lietuvai sąlygos, išspręstos „Gazprom“ nuosavybės Lietuvoje problemos, Vyriausybei ketinant pertvarkyti bendrovę "Lietuvos dujos", atskiriant dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo veiklas.

Norima, kad magistralinius vamzdynus valdytų Lietuvos valstybė, galbūt kartu su kitu strateginiu partneriu.

"Gazprom", kuri yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai ir valdo apie 38 proc. akcijų bendrovėje "Lietuvos dujos", iki šiol prieštaravo Lietuvos vykdomai pertvarkai dujų sektoriuje, kuria siekiama atsikratyti Rusijos dujų milžino monopolijos. Teigiama, kad siekdamas spausti Lietuvą, "Gazprom" šaliai taiko maždaug 15 proc. didesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai.

Lietuvos Vyriausybė Rusijos koncerną dėl galimo piktnaudžiavimo, nustatant dujų kainą, yra apskundusi Europos Komisijai.

Palaiko sprendimą sudaryti laikinąją komisiją dėl „Snoro“

Premjeras Andrius Kubilius teigiamai vertina Seimo sprendimą sudaryti laikinąją parlamentinę „Snoro“ bankroto priežasčių tyrimo komisija ir teigia, kad vienas svarbiausių komisijos uždavinių bus indėlių kompensavimui skirtų valstybės lėšų sugrąžinimas.

„Gerai ir kad opozicijos lyderis Seime (Valentinas Mazuronis - BNS) prisiėmė atsakomybę vadovauti tokiai komisijai. Toliau labai svarbūs procesai "Snoro" banko reikaluose kaip tik yra įgyvendinami, ne mažiau svarbūs, negu tai kas vyko pernai lapkričio mėnesį. Opozicija turės galimybę vadovauti komisijai ir labai atidžiai prižiūrėti visus procesus kurie dabar vyksta", - interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Anot jo, šiuo metu jau pradedamas "Snoro" turto pardavimo procesas, iš kurio tikimasi gauti ne mažiau kaip 4 mlrd. litų, - būtent tiek valstybė išleido, kompensuodama "Snoro" banke laikytus indėlius iki 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų). Šie pinigai, anot Vyriausybės vadovo, turi būti sugrąžinti į valstybės iždą.

"Štai šitų procesų visų priežiūra ir apsauga nuo visokių galimų savanaudiškų kitų interesų grupių įtakos iš tiesų yra labai svarbi šitos komisijos užduotis. Tą atsakomybę prisiėmus komisijos pirmininkui iš tikrųjų teks labai intensyviai dirbti, kad rezultatai būtų išties tokie kokie reikalingi valstybei, kokie yra reikalinga mokesčių mokėtojams", - tvirtino A.Kubilius.

Seimo pirmadienį sudaryta laikinoji parlamentinė "Snoro" bankroto priežasčių tyrimo komisija į pirmą posėdį rinksis jau šią savaitę. Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai, jos išvados Seimui turės būti pateiktos iki birželio 1-osios.

Konstitucinis Teismas yra gavęs Seimo opozicijos prašymą išaiškinti, ar nebuvo prasilenkta su šalies Konstitucija dėl "Snoro" bankroto keičiant įstatymus. Konstitucinis Teismas taip pat turėtų atsakyti ir į klausimą, ar su valstybės įmone Indėlių ir investicijų draudimas turi būti atsiskaitoma pirmiau nei su kitais banko kreditoriais.

Jei Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad Indėlių ir investicijų draudimui Bankų įstatyme numatytas antros eilės kreditoriaus statusas prieštarauja Konstitucijai, likusiems kreditoriams atsirastų galimybių atgauti gerokai didesnę "Snore" įšalusių indėlių dalį.

Pagal 2004 metu priimtą įstatymą, šiuo metu pirmumo teisę reikalauti atsiskaityti turi banko darbuotojai, antroje eilėje rikiuojasi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams išmokėjimu. Tretieji eilėje - valstybės reikalavimai dėl mokesčių mokėjimo į biudžetą, o didžioji dauguma kreditorių (turėję didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, indėlių sertifikatus, obligacijas) šioje eilėje yra ketvirti.

Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam "Snoro" bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė "Snorą" nacionalizavo lapkričio 16-ąją.

BNS ir Bernardinai.lt informacija