Mongolijos parlamentas sausio 5 dieną pritarė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrajam fakultatyviniam protokolui. Šiuo aktu Mongolija iškilmingai įsipareigojo daugiau nebevykdyti mirties bausmės ir ją panaikinti savo įstatymuose. Pasak Ulan Batoro Apaštališkojo prefekto, vyskupo Wenceslao Padilla, mirties bausmės panaikinimas yra epochinis žingsnis Mongolijos valstybės gyvenimui ir gyvybiškos reikšmės momentas žmogaus teisių apsaugos požiūriu, praneša Vatikano radijas.

Apaštališkasis prefektas, kurio jurisdikcijoje yra visa Mongolijos teritorija, pažymėjo katalikiškai žinių agentūrai „Fides“, jog padėkojo ir Mongolijos prezidentui ir parlamentui už Tarptautinio pakto protokolo priėmimą. Prezidentas Tsakhijaginas Elbegdoržas jau seniai paprašė panaikinti mirties bausmę ir buvo paskelbęs jos vykdymo moratoriumą. Katalikų Bažnyčia ypač džiaugiasi, pažymėjo ganytojas, nes buvo žengtas pagrindinis žingsnis siekiant užtikrinti žmogaus orumą ir pagrindines teises, kaip, pvz., teisę į gyvybę.

Mirties bausmės panaikinimui Mongolijoje daug įtakos turėjo Šv. Egidijaus bendruomenės dėtos pastangos politinėmis ir kultūrinėmis iniciatyvomis krašto universitetuose ir mokyklose, kampanija spaudoje ir parašų rinkimu. Visuomenės aktyvumas padėjo įtikinti taip pat opozicinę Mongolijos liaudies revoliucinę partiją, kuri iš pradžių žadėjo ginti mirties bausmę.

Anot Ulan Batoro prefekto, vysk. Padilla, žmogaus teisių padėtis Mongolijoje reikšmingai gerėja. Šiuo metu stengiamasi pagerinti vaikų ir moterų teises. Pagrindiniai iššūkiai, nuo kurių priklauso ir individualių teisių apsauga, yra korupcija, nedarbas, smurtas ir skaidrumo stoka administracijos aparate. Mažoji Mongolijos katalikų kaimenė, iš viso maždaug septyni šimtai tikinčiųjų, evangelinių vertybių sklaida padeda ugdyti pagarbą žmogaus asmeniui, ginti gyvybę ir užtikinti teisę į švietimą, pažymėjo Mongolijos sostinės vyskupas.