Linos Dūdaitės iliustracija Luiso Sepulvedos knygai „Apie katiną, kuris išmokė žuvėdrą skraidyti

Vasario 3 d. (penktadienį) 18 val. Klaipėdos lėlių teatras visus kviečia į šiltą ir įkvepiantį susitikimą su Lina Dūdaite – dailininke ir iliustratore, apipavidalinusia jau 6 knygas, kurių iliustracijos įvertintos diplomais ir apdovanojimais. Pati autorė 2010 m. įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą už iliustracijas knygai „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ (V.: Nieko rimto, 2008).
„Aš visada buvau priklausoma nuo knygų. Turbūt kaip ir visi, kam neužtenka vieno pasaulio varianto ir kam norisi ištrūkti iš realybės ribų. Kartais tai, ką randame kitų kūryboje (knygose, paveiksluose, vaidinimuose, muzikoje) veikia daug stipriau negu tai, ką galime paliesti ar paragauti... Pradinėj mokykloj net bėgdavau iš pamokų, kad galėčiau namie paskaityti, o paskui tai, ką perskaitydavau, vaidindavau su žaislais... kitiems žaislams, – pasakoja dailininkė, naudojanti klasikinį piešimo būdą ir technikas (guašas, akvarelė, pieštukas). - Labai džiaugiuosi, kad mano darbas tampa knygų dalimi. Tai, ką aš nupiešiu perskaičiusi istoriją, yra tik vienas iš daugelio galimų vaizdinių, bet pasaulis tuo ir nuostabus, kad galime dalintis savo matymu su kitais taip praplėsdami pasaulį iki begalybės.“
Profesionalai L. Dūdaitę vertina kaip vieną ryškiausių savo kartos menininkių, išsiskiriančių kūrybos stiliumi: stipriai išplėtotu siužetiniu pasakojimu; smulkių, kruopščiai nupieštų detalių, kurioms suteikiamas reikšmingas antraplanis vaidmuo, gausa; personažų įtaigumu; meninio žvilgsnio projekcija (žvilgsnis projektuojamas iš apačios arba iš viršaus) ir kt. O daugelis didelių ir mažų skaitytojų tiesiog leidžiasi užburiami magiško piešinio ir su malonumu neria į dailininkės vaizduote praturtintos knygos gelmes.
Parodoje Klaipėdos lėlių teatre bus eksponuojamos iliustracijos iš trijų dailininkės iliustruotų knygų: Brolių Grimų „Pasakos“ (V.: Alma littera, 2011), Gintaro Beresnevičiaus „Kaukų šeimynėlė“ (V.: Nieko rimto, 2009) ir Luis‘o Sepulveda‘os „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ (V.: Nieko rimto, 2008). Taip pat menininkė susitikimo dalyviams ketina pristatyti unikalų eksponatą - prosenelės sukurtą naminį lėlių teatriuką. „Ji padarė tą teatriuką mano tėtei (savo anūkui) 7-ojo gimtadienio proga, - mintimis dalijasi Lina. - Nuo tada per visus vaikiškus tėčio gimtadienius namie vykdavo nedideli lėlių vaidinimai, kuriuos sugalvodavo, režisuodavo ir suvaidindavo pati prosenelė. Jos vardas buvo Michalina, bet kai aš būdama maža ją pradėjau vadinti močiute Saulute (nes senelių ir prosenelių buvo daug ir reikėjo juos kaip nors atskirti šaukiant), visi šeimoje šitos močiutės kitaip ir nebevadino...“

P. S. Atsinešus į susitikimą dailininkės iliustruotą knygą, bus galima gauti jos autografą.