2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Seminaras apie sektas ir naujus religinius judėjimus

2012-02-01
Rubrikose: Religija » Naujienos 
Žmonės ir šešėliai

EPA nuotrauka

Š. m. sausio 28 d. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko vyskupijos Katechetikos centro organizuojamas seminaras – „Sektos ir nauji religiniai judėjimai“. Seminare, kurį vedė br. kun. Arūnas Peškaitis OFM, dalyvavo penkiasdešimt tikybos mokytojų iš visų Vilkaviškio vyskupijos dekanatų, praneša Vatikano radijas.

Lektorius dalyviams padėjo suvokti, kas yra naujasis religingumas, kokiomis savybėmis jis pasižymi, ir ar tai būtinai susiję su Dievu. Analizuojant šią temą išryškėjo tai, kad dauguma žmonių yra tikintys, tik tiki labai įvairiais dalykais, dažniausiai tais, kurie jiems yra naudingi, patogūs ir nereikalauja asmeninės atsakomybės bei padeda daryti įtaką kitiems,taip pat ir „dievui“, kuris dažnai yra paties žmogaus kūrinys.

Plėtodamas temą „Individualusis religingumas ir sinkretizmas – postmodernaus žmogaus pasaulėjautos dalis“, prelegentas akcentavo ir labai konkrečiais pavyzdžiais pagrindė, kad šiandienis žmogus tiki individualiai, nenoriai įsitraukia į bendruomenę, kurią saisto tam tikra tvarka ir taisyklės bei yra linkęs imti iš įvairių religijų ar atskirų religinių grupių tik tam tikrus elementus, kurie jaudina jausmus, o kai šie nebejaudinami, tuomet ieškoma naujumo, todėl šiandienio žmogaus apibūdinimas, kaip religinio turisto, yra labai taiklus.

Popietinėje dalyje kun. A. Peškaitis OFM atkreipė dėmesį į sąvoką sekta ir bandė ją apibrėžti, leisdamas suprasti, kad tai yra labai sudėtinga. Remdamasis Europos ir kitų pasaulio kraštų sociologų, naujųjų religinių judėjimų tyrinėtojų bei religijotyrininkų mintimis, kunigas sakė, kad išmintingiau vartoti apibūdinimą naujas religinis judėjimas nei sekta, nes pastarasis turi negatyvų atspalvį, ko toli gražu negalima taikyti visoms naujoms religinėms grupėms. Svarbu suvokti, kad naujas krikščioniškas (taip pat ir katalikiškas) religinis judėjimas – tai judėjimas, gimstantis jau esamoje tradicijoje ir išlaikantis ryšį su tradicija, tik ją atnaujina, o sekta neišlaiko ryšio su tradicija ir yra naujas kūrinys, kurį bent jau pradžioje labai sudėtinga apibūdinti ir apibrėžti.

Galiausiai seminaro dalyviai buvo supažindinti su naujomis religinėmis grupėmis, kurias lektorius suskirstė į atskiras grupes ir kiekvieną jų išsamiai aptarė, kai kurių veiklą bei internetines svetaines pristatydamas plačiau.

Seminaro pabaigoje kun. A. Peškaitis atsakė į klausimus, drąsindamas Katalikų Bažnyčios narius būti sąmoningesniais bei aktyviais tikinčiaisiais, tokiu būdu užpildant žmogaus ieškojimo nišą sveiku ir tikru Kristaus Evangelijos žinios kraičiu.

Kun. Rytis Baltrušaitis

Vatikano radijo logotipas 2011

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.