Vyriausybė nepritarė automatiniam MMA indeksavimui
Vyriausybė nepalaikė parlamentarų idėjos automatiškai indeksuoti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, jeigu būtų automatiškai indeksuojama, MMA šiais metais turėtų siekti 1013,95 lito, arba 26,4 proc. daugiau negu dabar (800 litų).
Darbo kodekso pakeitimus siūlė parlamentaras Gintaras Songaila, jiems pritarė profesinių sąjungų atstovai. Vyriausybė idėją atmetė posėdyje ketvirtadienį.
Tokiam MMA padidinimui, išankstiniais skaičiavimais, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų metams reikėtų daugiau kaip 225 mln. litų, o privačiame sektoriuje visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams - daugiau kaip 270 mln. litų. Suabejota, ar visos, ypač labai mažos įmonės, turėtų galimybes mokėti tokio dydžio MMA.
Baiminamasi, kad neturint galimybių mokėti didesnio MMA, įmonės gali atleisti dalį darbuotojų, trumpinti jų darbo laiką.
Sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) ir viso trišalio susitarimo 2012 metams Vyriausybės, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai pernai lapkričio pabaigoje nepriėmė, o diskusijas atidėjo, kadangi nebuvo aiški ekonominė situacija.
Vyriausybė anksčiau siūlė nuo 2012 metų liepos didinti MMA 50 litų iki 850 litų, nediferencijuoti jos pagal ūkio šakas, tačiau leisti laikinai taikyti mažesnę MMA - 800 litų - labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurių pajamos neviršija 1 mln. litų.
Darbdavių atstovai ir profesinės sąjungos reikalavo, kad minimali alga būtų didinama bent iki 900 litų jau nuo 2012 metų sausio pradžios. Darbdavių nuomone, Vyriausybės siūlomas MMA didinimas yra per mažas ir nemažintų skurdo šalyje.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Istorija ir Andrius Kubilius
Mūsų ir kitų sumažinusių valstybės išlaidavimą pernelyg anksti Europos šalių ekonomika skursta. Istorikai žino, kad sumažinti valstybės išlaidas galima pernelyg anksti [1].
1._That stands in stark contrast to most successful bouts of debt reduction. The McKinsey report pores over two episodes that it considers most relevant for today: the experiences of Sweden and Finland following their banking busts in the early 1990s. Debt reduction took place in two stages. In stage one, the private sector reduces its debts; the economy is weak and public debt soars. In stage two, growth recovers and the longer-term process of reducing government debt begins. In both these cases growth was buoyed by booming exports, a boon that seems unlikely this time. But it is telling that Sweden did not begin its budget-cutting until the economy had recovered; and that when Finland tried an early bout of austerity, this worsened its recession._
(The hangover. America is recovering from the debt bust faster than European countries. Why? Jan 21st 2012 | from the print edition The Economist)
Matyt reikėtų Lietuvos valdžios atstovams ir darbdaviams pabandyti išgyventi nors vieną mėnesį iš 800 litų...