Antanas Šimkus. Kultūros skiautinių savaitlaiškis (neįprastai)
![]() |
|
EPA nuotrauka |
Žodis „speigas“ šiomis dienomis viešumoje skambėjo daug dažniau nei koks nors kitas. Gal netgi daugiau žmonių liko namuose. Ką gi, nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams ir šiaip – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.
O kultūros skiautinių savaitlaiškį pradėčiau nuo Tolimųjų Rytų akcentų Lietuvoje. Vilniuje 11-ąjį kartą vyksta Japonijos kino festivalis. Tikiu, kad tokių filmų gerbėjai turi lankymo kodeksą, artimą samurajams, tad žiūrovų nepritrūks.
Norisi pasidžiaugti atsinaujinusiu „Literatūros ir meno“ žurnalu. Leidinyje ir anksčiau būdavo gerų publikacijų, bet dabar jos labiau matomos. Gal padeda didesnė reklaminė kamopanija? Šiaip ar taip, Audronės Žiūraitytės tekstas apie Onos Narbutaitės kompaktinę plokštelę vertas ne tik melomanų dėmesio.
Dėmesio verti ir „Bernardinai.lt“ erdvėje pasirodantys Šveicarijos lietuvės Janinos Survilaitės rašiniai. Autorė dalinasi prisiminimais apie jai brangius žmones, gyvenusius istorinių lūžių akivaizdoje.
Kultūros ministerija skelbia informaciją, kurioje matyti, kad viešosios bibliotekos pernai įsigijo daugiau naujų leidinių. Geriau daugiau, negu mažiau. Tik iki optimalaus skaičiaus, kuris aprėptų ir didesnes bibliotekas tolimesnėse apylinkėse, dar labai toli.
Skirmanto Valiulio atminimas įkvėpė Lietuvos fotomenininkų sąjungą steigti jo vardo premiją. Pasak pranešimo, apdovanojimas skiriamas „už reikšmingiausius ir profesionaliausius fotografijos istorijos tyrinėjimus bei publikacijas, kritikos darbus, fotografijos leidinių sudarymą, kuratorinius projektus, įvairiapusę fotografijos sklaidą ir populiarinimą Lietuvoje bei užsienyje, per praėjusius metus arba už viso gyvenimo darbus.“ Sėkmės fotomenininkams...
Literatūros tyrinėtoja Jūratė Sprindytė „Literatūros ir meno“ puslapiuose paviešino savo kalbą, kuri buvo pasakyta įteikiant prozininkui Andriui Jakučiūnui Lietuvos Rašytojų sąjungos premiją. Pasak mokslininkės, minėto rašytojo apsakymų rinkinys „Lalagė“ – „knyga, pastūmėjanti pačias literatūrinės raiškos galimybes iki naujų ribų, galbūt į kitą pakopą.“ Nors pripažįstama, kad ta pakopa įveikiama ne kiekvienam, ieškančiam lengvesnio paskaitymo.
Įvairiopų skaitinių lig soties knygų mėgėjai galės susirasti Vilniaus knygų mugėje. O ir svečių sąrašas galėtų sudominti autografų mėgėjus.
Vilnius nėra vienintelis miestas, kur kas nors vyksta. Pavyzdžiui, Klaipėdoje atidaryta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda, skirta uostamiesčio 760-osioms įkūrimo metinėms.
Žurnalas „Kultūros barai“ vis dažniau spausdina tekstus, kurie sulaukia gana audringos reakcijos. Štai atviras laiškas, kurį pasirašė intelektualai K. Nastopka, A. Sverdiolas ir S. Žukas.
Pamenate Sergejaus Kozlovo pasaką „Ežiukas rūke“? Tai va. „Trupė Liūdi“ jau parengė spektaklį pagal ją.
Gal kada nors ir minėtos trupės nariai švęs savo garbingus 75-mečius. Ir apie juos rašys pagiriamuosius straipsnius. Panašiai, kaip aktoriui Regimantui Adomaičiui.
O menotyrininkė Jurgita Grajauskaitė apžvelgia juvelyrės Vitos Pukštaitės parodą. Apžvalgoje negailima gero žodžio. Bet palanki recenzija tokios prabos meistrės jau neišpaikins.
Kol kas nemačiau atsiliepimų apie uostamiestyje eksponuojamą Jaunųjų Europos Kūrėjų 2011/2012 bienalę. Kaip teigia spauda, „parodoje, be Lietuvai atstovaujančių aštuonių autorių: Linos Albrikienės, Ievos Bertašiūtės-Grosbaha, Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, Gretos Grendaitės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Rodiono Petrovo, Dariaus Šidlausko ir Renatos Vinckevičiūtės, pristatomi dar 64 autorių iš aštuonių Europos šalių (Austrijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos) darbai“. Turbūt verta dėmesio.
O nenuilstanti muzikos švenčių organizatorė, daininkė Sigutė Trimakaitė kviečia į savo ir bičiulių pasirodymus visoje Lietuvoje. Šįsyk artėja klasikinės muzikos festivalis „Jauni jauniems 2012“. Atkreiptinas dėmesys ir į sportinį aspektą: „po koncertų dažnai vyksta stalo teniso varžybos, kurių metu dalijimasi tiek muzikos atlikimo, tiek sporto pasiekimų patirtimi.
Medinės architektūros paveldas rodo dar vieną saugotiną savo pusę – sinagogas. Lietuvoje jų dar yra išlikę, bet būklė dažniausiai nepavydėtina. Todėl, kaip teigiama spaudos pranešime, „norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, vadovaujamas Levo Daumanto Todeso, rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“, kurioje užfiksuota tai, kas liko iš žydų maldos namų.“ O ta paroda atidaroma Vilniaus rotušėje.
Kiekvieną savaitę esame priversti susidurti su netektimis. Anapilin išeina nusipelnę kultūrai žmonės. Lietuva neteko dirigento Rimo Geniušo, o Lenkija gedi poetės Wislawos Szymborskos. Nors priklausomybė vienai ar kitai šaliai čia nesvarbi – menas nepripažįsta sienų.
„Kino pavasaris“ jau anonsuoja pirmuosius filmus kovo mėnesiui. Šį sykį – juostos iš Amerikos, įvardintos kaip „nepriklausomas kinas“
O pastatų kalbos pradmenų moko architektai. Šį sykį specialistas Rimvydas Jurgis Palys pasakoja apie Kauno centre susidariusią padėtį.
Kaunietiškų akcentų pilna ir Bernardo Brazdžionio 105-ųjų gimimo metinių šventė.
Galbūt ateis metas, kai kas nors nupasakos ir šiomis dienomis su širdgėla paveldosaugininkų minimus Tytuvėnus, bet kol kas belieka tikėti, kad gaisro ir su juo susijusių padarinių žalą pavyks atlyginti.
Norisi prisiminti ir dailininkės Jūratės Stauskatės ištarmes, publikuotas žurnale „Kelionė su Bernardinai.lt“.
O Jūratė Baranova kamane.lt tinklalapyje aprašė Jurgos Ivanauskaitės angelus, lygindama juos su Rilkės aprašytaisiais. Gal ir nelabai jie lygūs, bet paralelės gražios.
Nors pats gražiausias šią savaitę yra tekstas iš nakties tylos šnaresių, kuriuos aprašė Lina Žalytė.
Aprašyta neįprastai, bet šiltai. O ar reikia ko daugiau, kai pasauly toks speigas?


















































