2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Atrodo, lyg jie tuoj prabils...

2012-02-03
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Atmintis » Istorijos įdomybės 

Prieš du tūkstančius metų iki Pablo Picasso Egipto menininkai nutapė vienus pačių įdomiausių portretų meno istorijoje.

Tarp 1887-ųjų ir 1889-ųjų britų archeologas W. M. Flindersas Petrie atkreipė dėmesį į Fayumą, plačiai išsidriekusį oazių regioną, esantį apie 200 kilometrų į pietus nuo Aleksandrijos. Kasinėdamas didžiules I–II amžiaus po Kr. kapavietes, kai Egiptą valdė romėnai, jis aptiko daugybę dailių portretų, nežinomų menininkų nutapytų ant medinių paviršių, kurie buvo įtaisyti mumifikuotų kūnų vyturuose, ties mirusiųjų veidu. Petrie iš viso atidengė jų 150.

Žvelgdamas į paveikslus, jautiesi taip, tarsi tiesiogiai žvelgtum į senovės pasaulį. „Fauymo portretai gluminamai tikroviški ir gyvi, – sako Euphrosinija Doxiadis, Paryžiuje ir Atėnuose gyvenanti menininkė, knygos „Mysterious Fayum Portraits“ autorė. – Stovėdamas prieš juos, tarsi jauti juos tuoj prabilsiant.“

Iki šių dienų įvairiuose didžiųjų pasaulio muziejų – nuo Egipto iki Luvro, nuo Londono iki Niujorko – kolekcijose yra apie 1000 paveikslų iš Fayumo. Ištisus dešimtmečius mokslininkai ginčijosi, kaip juos klasifikuoti. Vieni priskirdavo juos Egipto meno paveldui, kiti akcentuodavo antiką. Tačiau visi vis labiau sutaria dėl vieno – šie darbai stulbinami ir netgi tiria juos neinvaziniais metodais – pasitelkdami aukštąsias technologijas.

Štai moters portreto analizei Ny Calsberg gliptikos kūrinių muziejaus Kopenhagoje mokslininkai pasitelkė liuminescencinę spinduliuotę. Jie užfiksavo platų egiptietiško mėlynos spalvos, sintetinio pigmento, turinčio savyje vario, panaudojimą aplink akis, nosį ir burną, galbūt tam, kad būtų sukurti šešėliai, ir raudonos spalvos panaudojimą kitose veido vietose, galbūt tam, kad sustiprintų kūniškumo iliuziją. „Tai turėjo esminį poveikį portretų tikroviškumui“, – sakė muziejaus darbuotoja Rikke Therkildsen.

Stephenas Quirke, Petrie muziejaus egiptologas, sako, jog Fayumo piešiniai prilygsta geriausiems senųjų Europos meistrų kūriniams, tik yra 1500 metų senesni. Su tuo sutinka ir Euphrosinija Doxiadis. Ji įsitikinusi, jog meninė šių darbų vertė leidžia teigti, kad „didieji Renesanso ir porenesenasinės epochos menininkai, tokie kaip Ticianas ir Rembrandt‘as, turėjo didžius pirmtakus antikos pasaulyje“.

Vyro portretas. Karališkasis Škotijos muziejus.
Moters portretas. Varšuvos nacionalinis muziejus.
Moters portretas. Karališkasis Škotijos muziejus.

Daugiau portretų iš Fayumo

Smithsonian Magazine

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.