Prieš du tūkstančius metų iki Pablo Picasso Egipto menininkai nutapė vienus pačių įdomiausių portretų meno istorijoje.

Tarp 1887-ųjų ir 1889-ųjų britų archeologas W. M. Flindersas Petrie atkreipė dėmesį į Fayumą, plačiai išsidriekusį oazių regioną, esantį apie 200 kilometrų į pietus nuo Aleksandrijos. Kasinėdamas didžiules I–II amžiaus po Kr. kapavietes, kai Egiptą valdė romėnai, jis aptiko daugybę dailių portretų, nežinomų menininkų nutapytų ant medinių paviršių, kurie buvo įtaisyti mumifikuotų kūnų vyturuose, ties mirusiųjų veidu. Petrie iš viso atidengė jų 150.

Žvelgdamas į paveikslus, jautiesi taip, tarsi tiesiogiai žvelgtum į senovės pasaulį. „Fauymo portretai gluminamai tikroviški ir gyvi, – sako Euphrosinija Doxiadis, Paryžiuje ir Atėnuose gyvenanti menininkė, knygos „Mysterious Fayum Portraits“ autorė. – Stovėdamas prieš juos, tarsi jauti juos tuoj prabilsiant.“

Iki šių dienų įvairiuose didžiųjų pasaulio muziejų – nuo Egipto iki Luvro, nuo Londono iki Niujorko – kolekcijose yra apie 1000 paveikslų iš Fayumo. Ištisus dešimtmečius mokslininkai ginčijosi, kaip juos klasifikuoti. Vieni priskirdavo juos Egipto meno paveldui, kiti akcentuodavo antiką. Tačiau visi vis labiau sutaria dėl vieno – šie darbai stulbinami ir netgi tiria juos neinvaziniais metodais – pasitelkdami aukštąsias technologijas.

Štai moters portreto analizei Ny Calsberg gliptikos kūrinių muziejaus Kopenhagoje mokslininkai pasitelkė liuminescencinę spinduliuotę. Jie užfiksavo platų egiptietiško mėlynos spalvos, sintetinio pigmento, turinčio savyje vario, panaudojimą aplink akis, nosį ir burną, galbūt tam, kad būtų sukurti šešėliai, ir raudonos spalvos panaudojimą kitose veido vietose, galbūt tam, kad sustiprintų kūniškumo iliuziją. „Tai turėjo esminį poveikį portretų tikroviškumui“, – sakė muziejaus darbuotoja Rikke Therkildsen.

Stephenas Quirke, Petrie muziejaus egiptologas, sako, jog Fayumo piešiniai prilygsta geriausiems senųjų Europos meistrų kūriniams, tik yra 1500 metų senesni. Su tuo sutinka ir Euphrosinija Doxiadis. Ji įsitikinusi, jog meninė šių darbų vertė leidžia teigti, kad „didieji Renesanso ir porenesenasinės epochos menininkai, tokie kaip Ticianas ir Rembrandt‘as, turėjo didžius pirmtakus antikos pasaulyje“.

Vyro portretas. Karališkasis Škotijos muziejus.

Moters portretas. Varšuvos nacionalinis muziejus.

Moters portretas. Karališkasis Škotijos muziejus.

Daugiau portretų iš Fayumo

Smithsonian Magazine