2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Studijų mugė. Šiemet abiturientai sulauks nedaug naujovių

2012-02-04
Rubrikose: Dienos nuotrauka  Visuomenė » Švietimas ir ugdymas  Multimedija » Nuotraukos  LUX/jauniems » Mes 

Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, vyksta kasmetinė mugė „Mokymasis Studijos Karjera 2012“. Šiandien – paskutinė, trečioji, mugės diena.

Zenekos nuotrauka

Kaip ir ankstesnėse parodose, čia galima sutikti daugelio Lietuvos universitetų ir studentų atstovų, studentų, apžiūrėti įvairiausio plauko keistas organizacijas, kurios siūlo savo paslaugas ne tik universitetams, bet ir studentams.

Kasmet mugė įgauna vis daugiau spalvų, lankytojai joje atrasti gali vis įvairesnių užsiėmimų, o ir patys universitetai, kolegijos, bei profesinės mokyklos stengiasi prisistatyti kaip įdomiau.

Zenekos nuotrauka

Tarkime, prieš metus ar dvejus buvo smagu pagrindinės salės viduryje aptikti stalo futbolą, o šiemet netoli jo įsikūrė ir alpinistinė sienelė. Po salę sliūkinėja vargšas, liesos lapės kostiumą dėvintis studentas, matyt. Už kampo – pinamos kasos ir daromas makiažas, kiek toliau – lėktuvo piloto kambarėlio imitacija su vairalazde ir reikalingais mygtukais, ekranu, imituojančiu lėktuvo langą.

Zenekos nuotrauka

Nors pamokos spiginant šalčiui ir atšauktos, mokiniai ir mokytojai nepabūgo speigo ir sugriuvo į „Litexpo“ parodų rūmus. Apsižvalgius aplink, didžiausi sambūriai buvo Vilniaus unviersiteto, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų stendų. Kiti – taip pat nestovėjo tušti. Žmonių kuopelės būriavosi ir ten.

Paskaitos – taip pat įvairios. Teko išgirsti ir uždegančių pasisakymų, svarių argumentų, naudingos ar net įdomios informacijos. Tačiau buvo ir paistalų – kaip ir visada, ne visada renginiai vien auksu ar sidabru, t.y. intelektu, tviska.

NEC: rengiamas valstybinis geografijos egzaminas, užduočių lapai liks abiturientams

Zenekos nuotrauka

Penktadienį centre Švietimo ir mokslo ministerija surengė viešą konsultaciją studentams „Ateitis prasideda šiandien“.  Joje dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Nacionalinių egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas ir kiti ekspertai.

Zenekos nuotrauka

Keletą valandų trukusioje konferencijoje studentai supažindinti su šių metų egzaminų rinkimosi, laikymo, stojamųjų organizavimo ir studijų finansavimo tvarka. Diskusijų egzaminų organizavimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas klausimams aptarti daug mažiau nei pernai, ar anksčiau. Kaip tikino visi ekspertai, abiturientai šiemet nedaug naujovių tesulauks. S. Zybartas net juokavo, kad šie metai ypatingi tuo, kad neįvedamos jokios naujovės.

Zenekos nuotrauka

Brandos atestatui gauti abiturientas turės išlaikyti du egzaminus, o privalomas – lietuvių kalbos valstybinis ar mokyklinis egzaminas. Be to, mokyklinis geografijos egzaminas, minėjo S. Zybartas, tampa valstybiniu, taigi jo užduotys bus rengiamos centralizuotai, tikrinimas ir vertinimas taip pat vyks bendrai.

Turintieji tarpatautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus abiturientai gali nelaikyti tos kalbos valstybinio egzamino. Balas bus pripažįstamas ir stojant.

Zenekos nuotrauka

Dar vienas naujų dalykų – bendra egzaminų struktūra. Abiturientai gaus užduočių sąsiuvinius ir užduoties lapą ir po egzamino galės išsinešti savo sprendimus. „Egzaminas, kaip pastebėjome, tęsiasi ir oficialiai jam pasibaigus“, - sakė S. Zybartas ir aiškino, kad daugelis net praėjus žinių patikrinimui kalba apie užduotis, ieško klaidų, su mokytojais bando išspręsti egzamino metu neatsakytus klausimus.

Atsakymų lapai bus skenuojami ir juos bus galima pasklaidyti internete, prisijungus prie specialios sistemos.

Nors šiuo metu mokyklos turi galimybę vykdyti bandomuosius egzaminus, S. Zybartas patarė abiturientams „pasiegzaminuoti“ ir patiems, nes  netrukus NEC tinklalapyje pasirodys buvusių egzaminų  užduotys. Jas išsprendus, įsivertinus, galima daug tvirčiau ir ramiau rinktis valstybinius ar mokyklinius egzaminus.

Stojamieji keliasi į internetą

Birželį prasideda stojimai į aukštąsias mokyklas, nors tuo metu egzaminų rezultatai dar bus paslaptyje. Stojamieji per kelis etapus vyks iki pat vasaros pabaigos.

Zenekos nuotrauka

Kaip sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas, vasarą LAMABPO svetainė tampa svarbiausiu abituriento ir būsimo studento internetiniu puslapiu, nes jame galima rasti visą stojimams reikalingą informaciją.

Dokumentus P. Žiliukas rekomenduoja užpildyti internetu, virtualiai.
 „Visus abiturientų duomenis gauname tiesiai iš kitų duomenų bazių, taigi pildydamas prašymą abiturientas gali fiziškai nebūti Lietuvoje. Vienintelis dalykas, ką jis privalės padaryti nevirtualiai – atkeliauti į universitetą ar kolegiją pasirašyti studijų sutarties“, - sakė P. Žiliukas.

Zenekos nuotrauka

Nors priėmimo centrus LAMABPO turės daugelyje Lietuvos miestų, šie rekomenduojami anksčiau baigusiems žmonėms, kurių rezultatų duomenų bazėse nėra.

Tiesa, stojant pildomas specialybių sąrašas pagal mokamas ir valstybės finansuojamas vietas pirmąjame stojamųjų etape nėra itin svarbus. Pirmiausia bus vertinami konkursiniai balai į valstybės finansuojamas vietas, ir tik vėliau – į mokamas. Pirma studentui bus pasiūlyta valstybės finansuojama vieta, jei jo konkursinis balas nėra per mažas, ir tik vėliau bus vertinamos prašymai į mokamas vietas. Antrame ir trečiame stojamųjų etapuose prioritetų sąrašas tampa reikšmingas.

Įstojus verta atsiminti, kad valstybės finansuojama vieta, neįvykdžius universiteto keliamų reikalavimų, yra prarandama rotacijos metu.

Zenekos nuotrauka

Šįmet numatyta, kad rotacija vyks dažniau nei dveji metai (taip buvo numatyta Mokslo ir studijų įstatyme iki Konstitucinio teismo nutarimo). Universitetams suteikta teisė patiems apsispręsti dėl rotacijos laiko.

Jei esate mokamoje vietoje, pademonstravę puikius rezultatus, galite gauti kompensaciją ir patekti į nemokamą studijų vietą. Valstybinio studijų fondo direktorius Sigitas Renčys sakė, kad šiemet tokių studentų buvo daugiau nei 1700.  Tai – daugiau nei 10 proc. visų studijuojančiųjų.

Zenekos nuotrauka

Mokantiems visą studijų kainą Valstybinis studijų fondas teikia paskolas.  Paskolos grąžinimo terminas – penkiolika metų, o jos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų. Prireikus galima paskolos mokėjimo laiką atidėti dėl ligos, ar nedarbo ar kitų rimtų priežasčių.

„Norint mesti studijas, reikia tai padaryti laiku. Jei studentas mokslus meta pirmojo semestro metu, krepšelio pinigų grąžinti nereikia“, – sakė S. Renčys.

Ką verta studijuoti?

Zenekos nuotrauka

„Reikia ieškoti gerų programų, nes Lietuvoje siūlomos ir geros, ir nelabai kokybiškos programos. Tačiau kai kurie Lietuvos dėstytojai ir mokslininkai yra pažįstami pasaulyje. O visa Europa tvirtina, kad Lietuvoje gerai išvystyta socialinė parama, taip pat tobulėja paskolų sistema“, – priežastis studijuoti Lietuvoje vardijo N. Putinaitė.

Ji pažymėjo, kad valstybės finansuojamų vietų šiemet bus mažiau nei praėjusiais metais, tačiau jų yra ir techniniuose moksluose, ir fiziniuose, biomedicinos, socialiniuose, humanitariniuose.

Zenekos nuotrauka

„Pasverkite savo galimybes ir rinkitės tai, kas jums patinka“, – sakė N. Putinaitė.

Be to, ji paskatino rinktis ir gretutines studijas: universitetai jau gali siūlyti diplomus su dviem specialybėmis. Tai pagerina baigusiojo įvaizdį darbdavio akyse, taip pat – praplečia jo akiratį.

Ypač didelį dėmesį viceministrė siūlo atkreipti į skandinavų kalbas. Tai – šalys, kurios investuoja Lietuvoje, į kurias lygiuojasi mūsų šalis. Taigi gretutinės kurios nors skandinavų kalbos studijos – puiki būsimos karjeros galimybė, tikino N. Putinaitė.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Kęstas-2 2012-02-04 16:55

Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.

Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.

Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.

Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.

Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti