2014 m. liepos 30 d., trečiadienis

Gediminas Zelvaras. Marijos ir Mortos prasmė

2012-02-05
Rubrikose: LUX/jauniems » Tikiu 

Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų. Tačiau Viešpats atsakė: Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Lk 10, 38–42).

Gediminas Zelvaras

Zenekos nuotrauka

Ši trumputė istorija, įsirėžusi į Evangelijos pagal Luką 10 skyrių, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip didesnio dėmesio neverta detalė ne tik gerosios naujienos pagal Luką, bet ir paties 10 skyriaus kontekste. Dešimtame Evangelijos pagal Luką skyriuje galime pamatyti tokius svarbius įvykius kaip 70 Jėzaus mokinių pasiuntimą skelbti Gerąją Naujieną bei gydyti (Lk 10, 1–16) ar Jo pokalbį su įstatymo mokytoju apie amžinąjį gyvenimą bei artimo meilės išpildymą (Lk 10, 25–37). Šie įvykiai, atrodytų, yra didesni Evangelijos perlai nei ta trumputė dviejų seserų istorija. Vis dėlto nereikėtų skubėti vertinti Dievo Žodį tokiu kriterijumi, o atidžiau įsižiūrėti į Marijos ir Mortos istoriją.

Marija, Morta ir Jėzus

Lietuvių religijos filosofas Antanas Maceina (1908–1987) remdamasis šia Šventojo Rašto istorija yra rašęs apie Evangelijos ir kultūros santykį*. Gerbiamo filosofo intelektualinis šuolis buvo atliktas pasirėmus  Marija ir Morta kaip simboliniais prasmenimis, apibūdinančiais Bažnyčios ir pasaulio, Evangelijos ir kultūros bei maldos ir darbo santykius. Reikia pripažinti, jog tai  tikrai originalus ir įdomus bandymas. Vis dėlto šiame tekste remiamasi kiek kitokiu nagrinėjimo aspektu, stengiamasi per daug „neiššokti“ iš Luko Evangelijos teksto ribų. Kiek sėkmingas bus šis bandymas, tegul sprendžia skaitytojas.

Taigi šioje biblinėje istorijoje mes matome Viešpatį Kristų, besisvečiuojantį dviejų seserų namuose. Ką galima būtų pasakyti apie šias seseris? Kokie jų portretai yra piešiami evangelisto Luko? Morta savo asmeniu atskleidžia svetingos, rūpestingos, darbščios ir susirūpinusios „daugeliu dalykų“ (Lk 10, 41) moters paveikslą. Svetingumas yra savybė, iš karto rodanti ir kreipianti mūsų žvilgsnį į Mortą. Atkreipkime dėmesį, kad tai buvo ji, kuri ėmėsi iniciatyvos pakviesti Jėzų į savo namus. Taip pat Morta pasirodo kaip darbšti ir rūpestinga moteris, o todėl tuo labiau nesanti abejinga ir Viešpaties atėjimui. Tuo tarpu Marija šioje istorijoje pasirodo visai kitokia. Tai, kas ją apibūdina, tai sėdėjimas prie Viešpaties kojų ir klausymas Jo žodžių. Jos dėmesys yra sutelktas į tai, ką sako Jėzus. Taigi net galime tarti jog šios moterys atskleidžia du skirtingus krikščioniško gyvenimo paveikslus: karitatyvinį ir kontempliatyvųjį.

Bet taip pat galime žiūrėti į šią biblinę istoriją per dviejų seserų tarpusavio santykių prizmę. Įdomu yra tai, kad Mortos ir Marijos santykiai  geriausiai pamatomi jų santykyje į patį Kristų.

Kas toks buvo Jėzus Mortai? Iš šios Biblijos ištraukos galime spręsti, jog Jėzus Mortai buvo svečias, net garbingas ir svetingai priimamas svečias. Taip pat jos santykis į Kristų pasireiškė „visokiu patarnavimu“ (Lk 10, 40), o  kreipinys „Viešpatie“ atskleidžia gal net ir išpažįstantį santykį į Kristų. Tuo dar mažiau leidžia suabejoti Naujojo Testamento originalas graikų kalba, kuriame  pavartotas graikiškas kreipinys „Kurie“ lietuvių kalba reiškia poną arba Viešpatį. Žiūrint šiandieniu požiūriu galime Mortą laikyti ir gailestingumo tarnystės (karitatyvinės veiklos) simboliu, kas atskleidžia didelį tokio žmogaus dievotumą. Vis dėlto iš karto atsisuka ir kita medalio pusė. „Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų“ (Lk 10, 40), Priekaištaujantis kreipinys Jėzaus atžvilgiu parodo santykį ir į seserį. Nepriimant kitokios sesers laikysenos yra  paliečiamas ir Jėzus kaip Viešpats. Giliau pamąstę galime Mortos asmenyje pamatyti ir save. Juk kai daug darome ir tarnaujame Viešpačiui, pradedame iš aukšto žvelgti į kitokį brolį ar seserį Kristuje. Ar mūsų žvilgsnis į Viešpatį nepasikeičia?

Marijos santykis su Jėzumi jau kitoks. Marijos portrete nematome to perdėto susirūpinimo daugeliu dalykų. Ji klauso, ką Jėzus sako, ir Marijos dėmesys yra sutelktas į Viešpaties žodžius. Marija pirmenybę atiduoda pasilikime Dievo Žodyje. „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1,1;14). Taip pat nematyti ir Marijos neigiamo santykio į savo seserį. Tinkamas santykis į Viešpaties Žodį išlaiko tinkamą santykį ir į artimą.

Koks buvo Kristaus atsakymas? „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta (Lk 10, 41–42). Dievo Žodžio pirmenybė turėtų augti ir mūsų dvasinėje kelionėje. Tokiu keliu eidami pasirinksime geriausiąją dalį, kuri nebus iš mūsų atimta.

*Šį filosofo Antano Maceinos tekstą („Evangelija ir kultūra“) galite rasti 7 jo raštų tome, skyriuje, pavadintame „ORA ET LABORA“.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI