Rinkdamiesi, kokia transporto priemone keliauti po Lietuvą ar tiesiog vykti į kitą šalies miestą ar mažesnį miestelį, žmonės pastaruoju metu dėl santykinai pigaus ir ekologiško keleivių ir krovinių vežimo visuomenė vis dažniau pasirenka pakankamai plačiai išvystytą šalies traukinių tinklą. Todėl Lietuvos geležinkeliai pamažu tampa labai svarbia logistikos grandinės dalimi.

Vis daugiau žmonių renkasi keliauti traukiniais

Keleivių vežimą vietiniais ir tarptautiniais traukinių maršrutais Lietuvoje vykdo susisiekimo bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo metu šalyje naudojama 1900 km geležinkelio linijos ir yra daugiau nei 60 keleivinių stočių. Šiais laikais šalies gyventojai vis dažniau renkasi keliauti Lietuvos geležinkeliais. Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo ir saugos departamento Bendrojo skyriaus vyresniojo specialisto Vidmanto Gudo, pernai šalies geležinkeliais keliavo 4,87 mln. keleivių arba 11 proc. daugiau nei 2010 metais. Didžiausią įtaką keleivių augimui turėjo bendras šalies ekonomikos augimas, įsigyti nauji riedmenys – dviaukščiai traukiniai ir bėginiai autobusai (automotrisės) – ir taikytos rinkodaros priemonės. „Praeitų metų žiemą pristatyta lojalumo programa ir per įvairias šventes taikytos papildomos nuolaidos leido ne tik išlaikyti esamus keleivius, bet ir pritraukti naujų. Per metus lojalumo programos dalyviais tapo apie 9200 keleivių“, – sakė V. Gudas.

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo teigimu, vietinio susisiekimo traukiniais daugiausiai keliauja vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys keleiviai – darbininkai,  studentai, mokiniai, jaunimas,  senjorai ir kiti asmenys, turintys lengvatas. Tarptautinio susisiekimo traukiniuose situacija šiek tiek skiriasi, nes jais važiuoja vidutines ir didesnes pajamas turintys žmonės. Pagrindiniai keleiviai – žmonės, važiuojantys aplankyti giminių ir artimųjų arba vykstantys į tarnybines, komercines keliones ar atostogauti. Pasak V. Gudo, dažniausiai vykstama į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Galimybė nuvykti su keliais persėdimais yra ir į Kijevą, Varšuvą ir Berlyną (daugiau galimybių nėra? Nes dabar atrodo, kad tik ten galima nuvykti. Jei ju yra daugiau, reiketu prideti "ir i kitus miestus") . Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ tarptautiniais reisais perveža apie 350 tūkst. keleivių. Šis skaičius beveik nesikeičia kelerius pastaruosius metus. 

Kaip ir visiems keleiviams, taip ir neįgaliems žmonėms yra užtikrinamos visapusiškos galimybės keliauti šalies traukiniais. Kelionės metu, priklausomai nuo traukinio tipo, informacija neįgaliems keleiviams yra perduodama įvairiais būdais: monitoriuose, garsiniu būdu, užrašais, Brailio raštu (žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų). Keleiviams, norintiems pasinaudoti mobiliuoju keltuvu įlipant ar išlipant iš traukinio, tokią nemokamą paslaugą reikia rezervuoti iš anksto.

„Rail Baltica“didins šalies geležinkelių svarbą

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kerta du visos Europos geležinkelių transporto koridoriai: Šiaurės–Pietų krypties koridorius (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir Šiauliai–Kaliningradas–Gdanskas) ir Rytų–Vakarų krypties koridorius (Kijevas–Minskas0Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Kaunas–Kaliningradas). Ateityje Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai dar didesnę įtaką turės geležinkelis „Rail Baltica“. Tai tarptautinis transporto projektas, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. V. Gudo teigimu, planuojama, kad 2013 metais europinė vėžė jau sieks Kauną, o 2015 metais bus nutiesta visa Lietuvoje planuojama „Rail Baltica“ atkarpa – 335 kilometrai. Įgyvendinus projektą bus garantuotas patogesnis, pažangesnis ir greitesnis krovinių gabenimas bei keleivių vežimas geležinkelių transportu Europos šiaurės ir pietų kryptimi. Manoma, kad šis maršrutas ne tik palengvins krovinių gabenimą per Rytų ir Vidurio Europą, bet ir paskatins turizmą tarp šalių.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ sieks ir toliau užtikrinti saugesnį, švaresnį ir mažiau triukšmo keliantį, tačiau greitesnį traukinių eismą. Ateityje numatoma sujungti Vilnių ir Minską vientisa elektrifikuota geležinkelio linija, kuria vykstant kelionė tetruks nepilnas dvi valandas (ankstesnė kelionės trukmė – 3 val.). Taip pat planuojama geležinkelio Vilnius–Kaunas linijoje užbaigti pasirengimo darbus geležinkelio rekonstrukcijai traukinių greičiams iki 160 km/h. Po rekonstrukcijos keleiviai ir kroviniai bus vežami saugiau, greičiau ir efektyviau. Be šiuo metu vykdomų darbų, bendrovė numato pradėti pasiruošimą 2014–2020 metų laikotarpio ES paramos skyrimo laikotarpiui. Geležinkelių transportas Lietuvoje yra viena svarbiausių šalies transporto šakų pervežant keleivius ir krovinius dideliais atstumais.  

„Europos istorijų parkas"