urkijos ministras Europos Sąjungos (ES) reikalams antradienį dar kartą paneigė, jog prieš beveik šimtmetį Osmanų imperijos turkų pajėgos vykdė armėnų genocidą, mesdamas iššūkį Šveicarijos pareigūnams, kurie aiškinasi, ar praeitą mėnesį išsakyti panašūs komentarai pažeidė įstatymą.

Turkija pirmadienį iškvietė Šveicarijos ambasadorių, kuriam perdavė skundą dėl šios šalies pareigūnų tyrimo dėl ministro Egemeno Bagiso komentarus per Pasaulio ekonomikos forumą Alpių kurorte Davose, taip pat per koncertą Ciuriche.

"Tą dieną ten sakiau, jog tai, kas vyko 1915 metais, nebuvo genocidas - ir dabar tai kartoju. Niekas neturėtų abejoti, kad kaskart pateiksiu tą patį atsakymą, kai tik būsiu klausiamas", - E.Bagisas sakė per spaudos konferenciją.

"Nepripažįstu jokios jėgos, kuri galėtų sulaikyti kurį nors Turkijos Respublikos ministrą. Dėl šios temos ar visiškai nesuku galvos, - aiškino jis. - Jeigu prireiks, galiu vėl nuvykti į Davosą ir pasakyti tą patį."

Šveicarijoje galiojantis įstatymas prieš rasizmą draudžia viešai neigti armėnų genocido faktą.

Praeitą mėnesį Prancūzijos Senatas priėmė panašų teisės aktą, išprovokuodamas Turkijos įtūžį. Šios šalies premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Prancūzijoje priimtas įstatymas yra "diskriminuojantis ir rasistinis".

Daugiau nei 130 Prancūzijos įstatymų leidėjų, kurie balsavo prieš šį teisės aktą, vėliau apskundė jį aukščiausiai šalies teismo institucijai - Konstitucinei Tarybai. Parlamento nariai tvirtino, kad šis įstatymas turi būti atšauktas, nes 1915-1917 metų įvykiai tebėra įvairiai vertinami istorijų, o draudimas neigti genocidą varžo žodžio laisvę.

Teismas sprendimą turi priimti per mėnesį.

Armėnija, kurios pozicija palaiko daug istorikų ir parlamento narių, tvirtina, jog apie 1,5 mln. krikščionių armėnų išžudymas dabartinėje rytų Turkijoje per Pirmąjį pasaulinį karą buvo sąmoningos Osmanų imperijos genocido politikos rezultatas.

Po šio karo Osmanų imperija buvo panaikinta, tačiau vėlesnės Turkijos vyriausybės ir didžioji dauguma turkų įsitikinę, jog kaltinimai genocidu yra įžeidimas jų šaliai. Ankara argumentuoja, kad per karą minėtame regione per kovas tiek turkai, tiek armėnai patyrė daug aukų.

Vienas Ciuricho federalinės prokuratūros pareigūnas nurodė, kad jo šalis pradėjo preliminarų tyrimą dėl E.Bagiso pasisakymų, gavusi Šveicarijos ir Armėnijos grupės skundą.

Ministro postą užimančiam E.Bagisui taikoma teisinė neliečiamybė.

Šveicarijos pareigūnai jau yra ėmęsi teisinių veiksmų keliems žmonėms, neigusiems armėnų genocidą. Labiausiai pagarsėjo byla prieš turką politiką Dogu Perinceką, kuriam 2007 metais buvo skirta 3 tūkst. Šveicarijos frankų bauda.