Vilniuje aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovai susirinko į tarptautinę konferenciją „Lietuvos studijų kreditų sistemos link“.

Šis renginys – tai baigiamasis pustrečių metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ renginys.

„Bendromis pastangomis pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų. Projekte dalyvavo beveik visų šalies mokyklų atstovai, mokymuose – visų mokyklų atstovai“, – sakė projekto vadovas, Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galiginaitis.

Pasak J. Galginaičio, projekto mokymuose dalyvavo 262 akademinės bendruomenės atstovai, kuriuos daktaras pavadino „gerosios žinios skleidėjais.“ Daugiau nei trečdaliui jų – įteikti diplomai, liudijantys įgytas kompetencijas apie naująjį kreditą. Projekto metu, dalyvaujant užsienio ekspertams, įvyko vienuolika seminarų, dalis jų vyko užsienio aukštosiose mokyklose.

Surengtos ir dvi tarptautinės konferencijos, kurių viena – kaip tik vyko vakar. Be to, vienas renginys skirtas ir studentams, kuriems – naujoji kreditų sistema lygiai taip pat aktuali kaip ir akademikams.

Projekto metu parengti aštuoniolika leidinių, be to, peržiūrėtos 21 studijų programa, pagal ECTS kredito sampratą aprašyti jų dalykai ir moduliai.

Projekto dalyviai priėjo prie išvados, jog studijų kreditas, anksčiau tiesiogiai sietas tik su studento darbo laiku, dabar turi įtraukti ir studijų rezultatų vertinimą. Svarbiausios sąvokos naujojo kredito sampratoje – kompetencija, kvalifikacija, studijų rezultatai, kai studentas pasiekia jam iškeltus siekinius.

Atskaitos tašku turėtų tapti studijų aprašai, turėtų rastis ir individualizuotos studijos, taip pat privalu atnaujinti studijų programas, o kurti naujas – taip pat išdėstytais principais remiantis.

Studijų programa, kaip teigė J. Galginaitis, taip pat orientuota į studentą. Vienerių metų studijos, tvirtino projekto vadovas, turėtų susidėti iš 60 kreditų. Projekto vadovas sakė, jog šiuo metu įstatymuose daug dėmesio skiriama  studijų laikui – 1600 valandų. To reikėtų atsisakyti, nes taip mąstymas nesikeičia ir studijos tokiu atveju reglamentuojamos kaip laiko kiekis.

Visa tai – tik ilgo ateityje nusimatančio darbo gairės, kuriomis remiantis turi gimti teisingas, nusistovėjusias akademinės bendruomenės kultūros ir darbo normas keičiantis suvokimas apie studijas ir vieną iš jas apibūdinančių sąvokų – studijų kreditą.

Kaip sakė J. Galginaitis, aukštojo mokslo reforma – prielaida šiems pokyčiams vykti. O šie pokyčiai atnešė ne tik naują supratimą apie kreditus, jo skaičiavimo metodikas, sudarymo principus, tačiau ir suteikė galimybę susibendrauti: „Mūsų rezultatas – ne tik segtuvai, kuriuos turite rankose, bet ir santykiai, nuolatiniai susitikimai ir, svarbiausia, diskusija studijų kokybės gerinimo klausimais“, – teigė J. Galginaitis.

„Šiandien niekas nesibaigia, viskas tik prasideda. Suteikti rėmai tolesniam darbui konkrečiose programose“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

„Gali būti sunku persiorientuoti dėstytojams, nes tokį kredito keitimą galime laikyti kultūros ir mąstymo keitimu. Taigi reikėtų skirti daug laiko diskusijoms universitetų bei kolegijų viduje. Be to, šiame procese reikia ir noro eiti toliau, kantrybės. O tada jau galima tikėtis studijų patrauklumo ir lankstumo, studentų pasitenkinimo bei darbdavių džiaugsmo“, – teigė N. Putinaitė.

Jos nuomone, „šis projektas pradėjo nuo pat apačios, jo metu padaryti lauko tyrimai, ką vadinčiau unikaliu žingsniu. Tam reikėjo ir laiko, ir lėšų, ir pastangų. Reikšmingas jau vien faktas, kad susitiko ir darbdaviai, ir studijų programų kūrėjai.“ Nors Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vyriausioji specialistė dr. Daiva Lepaitė tvirtino, jog socialinius partnerius, kaip dažniausiai vadinami darbdaviai, prisikviesti buvo sudėtinga.

Tikimasi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir pagrindinis rezultatas – Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės ir sekantys pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius šios sistemos principus ir ją įdiegus, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.