2014 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Kun. Ivan Matic OFM. Kontempliacija perkeičia mūsų gyvenimus į Jėzaus gyvenimą

2012-02-10
Rubrikose: Religija » Šv. Pranciškus ir pasaulis  Religija » Komentarai ir pokalbiai 

Vasario 6–12 dienomis Lietuvoje vieši pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo (Jaupra) generalinis dvasinis asistentas kun. Ivanas Maticis OFM. Jis atvyko vesti ugdymo seminaro Lietuvos dvasiniams asistentams ir dalyvauti metiniame Lietuvos Jaupra susitikime. Atradęs laisvą valandėlę, svečias sutiko pasidalyti, kuo gyvena Trečiasis ordinas visame pasaulyje ir į kokias misijas kviečiami pasauliečiai pranciškonai.

Spalio gale dalyvavote Generalinėje pasauliečių pranciškonų ordino kapituloje San Paule . Kokią pagrindinę žinią iš jos norėtumėte perduoti Lietuvos pranciškoniškajai šeimai?

Norėčiau akcentuoti labai konkrečias Generalinės kapitulos išvadas, kuriose nurodomi penki Ordino prioritetai: šeima, ugdymas, Pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra), ryšiai tarp brolijų skirtingais lygmenimis ir pagalba besikuriančioms brolijoms, buvimas – dalyvavimas pasaulyje.

Sekti šiais prioritetais yra viso pasaulio brolijų ateinančių metų užduotis. Aišku, dėl šių metų Evangelizacijos temos yra svarbu organizuoti ugdymą šiuo evangelizacijos aspektu. Formuoti žmones būti Gerosios Naujienos skelbėjais.
Labai svarbus yra „buvimo pasaulyje“ prioritetas. Pasauliečiams pranciškonams reikia suprasti, kad gyvendami pasaulyje jie turi užduotį skelbti Evangeliją skirtingose erdvėse – savo šeimoje, savo vietinėje brolijoje, darbo ar mokslo aplinkoje, kur jie gyvena kasdienį gyvenimą. Visose aplinkose jie neša Gerąją Naujieną.

Dar viena svarbi erdvė evangelizacijai yra masinės visuomenės informavimo priemonės, žiniasklaida. Daugelis pasauliečių pranciškonų dirba radijuje, televizijoje ar dienraščiuose kaip žurnalistai ir tą erdvę reikia išnaudoti siunčiant Evangelijos žinią.

Labai svarbus ryšių stiprinimas ir darbas su pranciškoniškuoju jaunimu, bendra apaštalinė veikla, vaikų ugdymas, padėti jaunimui bręsti tikėjimu, auginti Evangelijos skelbėjus.

Kitas Generalinės kapitulos prioritetas – besikuriančios brolijos. Pasauliečiai pranciškonai labai kviečiami padėti naujai besikuriančioms brolijoms, organizuoti ugdymo renginius savo regionuose, kad jaunos brolijos pirmiausia „būtų evangelizuotos, kad galėtų evangelizuoti“.

Komunikacijos prioritetas kalba apie tai, jog svarbu skleisti evangelines vertybes ir paties Ordino viduje, tarp jo narių, glaudinti ryšius tarp visų trijų pranciškonišjųjų ordinų, kad galėtume tarnauti Dievui kaip viena šeima.
Tikiu, kad visus metus bus dirbama šiomis kryptimis, perkeliant Generalinės kapitulos išvadas vietinėms brolijoms. Kapitulos konferencijų medžiaga gali būti naudojama brolijų ugdymo susitikimams, rekolekcijoms.

Būdamas generalinis pranciškoniškojo jaunimo ir pasauliečių pranciškonų dvasinis asistentas keliauji po visą pasaulį. Kurios šalys ir regionai šiuo metu yra „karštieji taškai“, išgyvenantys persekiojimus ir kitus sunkumus?

Pranciškoniškoji šeima egzistuoja daugybėje šalių. OFS ir Jaupra veikia 112 šalių. Žinoma, kiekviena šalis yra specifinė dėl socialinės, bažnytinės ir politinės situacijos. Skiriasi ir pranciškoniškosios šeimos mastai jose. Vienose brolijų daug ir jos gausios, kitur dar tik pradeda kurtis.

Kai kuriose šalyse tikrai nėra lengva, ypač ten, kur krikščionys tėra mažuma, ypač musulmoniškose. Ten jie patiria persekiojimų, tad ir pranciškoniškajai šeimai gyvuoti nelengva. Tačiau patiriama ir kitokio pobūdžio persekiojimų. Jų yra ir vakarietiškose šalyse, kuriose galima laisvai išpažinti tikėjimą, bet visuomenė labai nusiteikusi prieš krikščionišką gyvenimo būdą ir krikščionišką žinią. Viešoje erdvėje bandoma išnaikinti su tikėjimu susijusią simboliką, priimami jam prieštaraujantys įstatymai. Tai būdinga vartotojiškai Vakarų kultūrai, ir tai galime vadinti tam tikru persekiojimu.

Man atrodo, kad svarbu pirmiausia pačiam būti evangelizuotam, tuomet Evangelija perkeičia širdis ir suteikia jėgų gyventi visokiomis sąlygomis bei visomis, net sunkiausiomis aplinkybėmis būti Kristaus liudytojais. Lankydamasis daugelyje šalių mačiau pavyzdžių, kaip žmonės, gyvendami labai skurdžiomis sąlygomis, bet turintys tvirtą tikėjimą, yra patys tikriausi liudytojai ir džiugūs Viešpaties pranašai. Ši patirtis mane asmeniškai labai padrąsina.

Afrikoje mačiau labai sunkių situacijų, kur žmonės stokoja net maisto, yra visiški vargšai. Tačiau jie gyvena brolijos gyvenimą ir stengiasi padėti vieni kitiems, pasirūpinti labiau stokojančiu brolijos nariu. Ir šis konkretus tarnavimas, konkreti meilė yra tikroji evangelinė žinia. Neužtenka pasakyti, kad aš tikiu – tikrasis liudijimas yra konkretūs tikėjimo darbai patarnaujant broliui ir sesei, stengiantis padėti artimui. Keliose Afrikos šalyse mačiau šį liudijimą. Gyvendami labai dideliame skurde žmonės visiškai atsiduoda kitiems, kuriuos mato esant dar sunkesnėje padėtyje.

Džiugu, kad Kinijoje jau yra besikuriančių pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo. Kinija – labai didelė šalis ir valdžios santykis su Bažnyčia joje yra skirtingas. Vienur veikia stipri kontrolė, kitur – žmonės gali laisviau išpažinti tikėjimą. Tuose regionuose, kuriuose lankiausi, tikintieji nelabai persekiojami. Tačiau kai kuriuose kituose regionuose Bažnyčia veikia tik pogrindyje.

Atvykote vesti ugdymo seminaro Lietuvos pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo dvasiniams asistentams. Kuo ypatinga ši dvasinio asistavimo tarnystė ir ką akcentuosite seminaro metu?

Pirmiausia yra labai malonu organizuoti tokį ugdymo seminarą. Matau, kad daugybėje šalių vyksta metiniai ugdymo kursai dvasiniams asistentams, ir tai yra labai gerai, nes broliai turi suprasti, koks yra jų vaidmuo, jų atsakomybė.

Seminare, kuris vyks su Lietuvos pasauliečių pranciškonų ir Jaupra dvasiniais asistentais, aš kalbėsiu apie šias atsakomybes, bet pirmiausia sieksiu paaiškinti, kas yra Pasauliečių pranciškonų ordinas ir pranciškoniškasis jaunimas, kokia yra jų vieta Bažnyčioje ir Pranciškoniškoje šeimoje. Truputį pasakosiu istoriją, nes svarbu žinoti, jog Trečiasis ordinas susiformavo tuo pačiu laikmečiu kaip ir Pirmasis, Antrasis ordinai. Šv. Pranciškus yra trijų ordinų įkūrėjas. Žinoma, kalbėsiu ir apie pranciškoniškąjį dvasingumą, pasauliečių pranciškonų ir Jaupra identitetą ir misiją visuomenėje bei Bažnyčioje.

Sieksiu užmegzti dialogą su dvasiniais asistentais, atsakyti į jų klausimus ir pamatyti, kas yra svarbiausia konkrečioje Lietuvos situacijoje. Broliai pranciškonai turi specifinę užduotį palaikyti glaudų ryšį su Trečiuoju ordinu. Jie, kaip atsakingieji dvasios palydėtojai, dalyvauja brolijų gyvenime, yra visų lygių tarybų nariai ir drauge su brolijos atsakingaisiais nariais turi atsakomybę vesti broliją tikėjimo keliu. Kertinis dalykas yra padėti brolijai dvasiškai stiprėti ir užtikrinti nuolatinį ugdymą.

Dalyvausite ir vasario 10–12 dienomis organizuojamame metiniame Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo susitikime. Kokie yra šiandieniai pranciškoniškojo jaunimo, ypač gyvenančio Europoje, prioritetai?

Metiniame susitikime Jaupra pasirinko apmąstyti šv. Klaros gyvenimą. Šie metai yra skirti pažinti Klaros pašaukimą. Ji parašė keletą gražių laiškų ir testamentą. Manau, kad jaunimui reikia apmąstyti kontempliacijos gyvenime svarbą. Mums reikia būti maldos žmonėmis, turėti laiko tyloje pabūti su Jėzumi, apmąstyti Jėzaus gyvenimą, ypač per Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Šventoji Klara mums rodo kelią.

Tai taip džiaugiuosi galimybe pristatyti artėjantį VI Europos Jaupra kongresą, kuris liepos mėnesį vyks Lizjė, Prancūzijoje. Paskutinį kartą tokį susitikimą šventėme 2009 metais Lietuvoje. Šis kongresas bus ypatingas, nes jame pirmą kartą dalyvaus pasauliečių pranciškonų atstovai. Iki šiol turėjome penkis vien pranciškoniškajam jaunimui skirtus kongresus ir, galima sakyti, kad šiuo požiūriu Jaupra yra pavyzdys pasauliečiams pranciškonams, kaip labai svarbu organizuoti Europos susitikimus, būti drauge, kartu apmąstyti esamą Europos realybę, ieškoti būdų, kaip skelbti Evangeliją dabartinės kultūros kontekste.

Pasirinkta artėjančio kongreso tema: „Duc in altum!” (Irkitės į gilumą). Nusprendėme apmąstyti Jaupra ir OFS iššūkius Europoje ir galimybes evangelizuoti. „Irkitės į gilumą“ kreipia į naują užsidegimą eiti ir skelbti Evangeliją mūsų Europai. Tai ir yra svarbiausia šiandienė mūsų misija.

Šiemet pranciškoniškoji šeima visame pasaulyje švenčia šv. Klaros pasišventimo Dievui 800 metų jubiliejų. Ko galime pasimokyti iš šios tylios šv. Pranciškaus pasekėjos?

EPA nuotrauka

Šventajai Klarai Jėzui buvo veidrodis, į kurį ji turėjo kiekvieną dieną įsižiūrėti. Šiame veidrodyje ji matė save ir buvo susivienijusi su Jėzumi. Tai labai svarbi šv. Klaros žinia mums. Dabartiniam jaunimui reikia žinoti, kad katalikui svarbu ne tik aktyvus gyvenimas, darbai ir iniciatyvos, kuriomis trykšta jauni žmonės, bet sustoti ir kontempliuoti veidrodį, Jėzų, apmąstyti savo gyvenimą. Tai daryti ir kviečia šv. Klara.

Pirmiausia labai svarbu būti žmonėmis, kurie kontempliuoja Viešpaties gyvenimą ir per tai gauna malonę misijai. Ši kontempliacija gali perkeisti mūsų gyvenimus, kad jie taptų Jėzaus gyvenimu. Todėl jaunimui ypač svarbu suprasti kontempliacijos ir tylios maldos vertę.

Parengė Monika Midverytė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Betliejus drožinėtojas

„Kai gyveni kančioje, visad šypsaisi. Tiems, kurie kentėjo, bet kuri krizė bus niekniekis, nes jie išgyvenę daug blogiau, – sako Jackas, paklaustas, kodėl šypsena nuo jo veido neatlėgsta net ir kalbant apie sunkumus. – Aš pats galėjau mirti bent tris kartus.“

Betanija, socialinio centro atidarymas

Į „Caritas“ kreipimąsi dalyvauti dienos centro veikloje atsiliepė apie 17 parapijiečių bei bažnytinių judėjimų grupių, kurios skirs laiko centro lankytojams, organizuos įvairius renginius.

Šiluva

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, Šiluvos šventovė ir šiemet tęs jau nuo XV a. piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų.

Nojaus arka

Dėmesys Bažnyčios istorijai teologiniu požiūriu gana naujas, nes taip peržengiama statiška vizija, kurioje Bažnyčia matyta kaip amžina ir nekintanti tikrovė, apibrėžta iš aukščiau.

meilė

Bet kas gi ta meilė? Apie ką čia kalbama? Šiuolaikinėje kalboje meilė — tai emocija, šiltas jausmas, kurį mes jaučiame kitam žmogui. Kaip ir kitas emocijas, mums sunku ją kontroliuoti, ir todėl meilės įsakymas skamba keistai.