Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.

Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“

Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“

Jie atsakė: „Septynis“.

Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių.

Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

Kiti skaitiniai: 1 Kar 12, 26–32; 13, 33–34; Ps 106

Evangelijos skaitinį komentuoja Saulius Vasaris

Šiandien atskleidžiama, atrodo, paprasta tiesa – jei esu Kristaus artumoje, šalia jo, tai man nereikia nerimauti dėl savo kūno gerovės, dėl dvasinių dalykų, bet galiu pasikliauti Kristaus apsauga ir rūpesčiu. Akimirką, kai mes tik nusisukame ir atsiskiriame nuo Jėzaus, tampame silpni ir galime palūžti, nes Jame mes esame viskas, o be Jo – niekas. Tačiau ne taip paprasta visa širdimi pasikliauti Viešpačiu...

Ar kas nors žemėje gali pasotinti alkį, kurį mes patiriame ieškodami Dievo? Ar ką nors „valgydami“ galime pasijusti „sotūs“? Evangelijos minia buvo išalkusi kažko daugiau nei tik fizinis maistas. Aišku yra viena, jeigu jau Dievas duoda, tai jis duoda daugiau nei pakankamai, daugiau, nei mes nusipelnome ir mums reikia. Jis maitina mus savo Sūnaus gyvenimo žodžiu ir dangiškąja duona.

Dalindamiesi duona, kurią gauname iš Viešpaties, mes susivienijame su Juo ir tampame stipresni, atsparesni. Ignotas Antiochietis šią duoną vadina nemirtingumo vaistu, mirties priešnuodžiu.

Viešpatie, tik tu vienas gali patenkinti mano troškimus ir ilgesį. Tu esi duona – stiprybė mano kelyje, mano „čia ir dabar“.

Bernardinai.lt