Michailo Raškovskio fotografija 

Nors žiemos šaltukas dar stingdo kojas, tačiau vasario mėnesio įvairialypis koncertų repertuaras turėtų sušildyti ne tik klasikinės muzikos mėgėjus, bet ir prablaškyti laukiančius saulingos pavasario giedros.

Pirmasis šalčio tirpintojas, jau šiandien vakare 19 valandą įvyksiantis koncertas Nacionalinės filharmonijoje, kur „Musica humana“, jos meno vadovas ir dirigentas A. Vizgirda su būriu ištikimų talkininkų: fleitiste U. Čaplikaite, arfiste A. Baliunyte, dainininkais J. Stupnianek, K. Alčauskiu, I. Misiūra, vargonininku G. Kvikliu ir Valstybiniu choru „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys)  surengs koncertą „Mozartas ir Prancūzijos baroko muzika“.

Čia pat, tačiau jau kitą dieną (vasario 12 d. 12 val.  ), visai šeimai skirtame koncerte bus galima išgirsti animacinių filmų fragmentų, kuriuos lydės  E. Elgaro, O. Respighi, P. Dukas, P. Čaikovskio ir C. Saint-Saënso muzika. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir koncerto dirigentas Modestas Pitrėnas žada priminti virtinę animacinių filmų.

Taip pat visai šeimai koncerte vasario 19 d. 12 val. Nacionalinėje filharmonijoje skambės ir nuotaikinga muzikinė pasaka apie drąsuolį Čipoliną ir jo draugus – linksmąją Ridikutę, išmintingąjį Vyšniuką, gražiąją Magnoliją, kurie nugali pikčiurną princą Citroną ir sinjorą Pomidorą. Pasaką seks varinių pučiamųjų kvintetas „Vilniaus Brass“ kartu su aktoriais Giedre Kriaučionyte ir Gabrieliumi Zapalskiu.

Dar karštesnis žiemos tirpintojas – tai smuikininko Sergejaus Krylovo ir jo vadovaujamo Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Šviesaus atminimo maestro M. Rostropovičius Krylovą yra įvardijęs kaip vieną iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų. Šių žodžių tikrumą bus galima patikrinti vasario 18 d. 19 val., kur koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru smuikininkas grieš F. Schuberto Rondo A-dur ir Sonatą a-moll („Arpeggione“), o diriguos L. van Beethoveno Trečiąją, „Herojinę“, simfoniją.

Vasario 26 d. 19 val. įvyks simfoninės muzikos vakaras, kuriame pasirodys  50-mečio jubiliejų šiemet mininti ir šiai progai savo pasirodymą Filharmonijoje skirianti smuikininkė Ingrida Armonaitė, kuri atliks itin sudėtingą A. Schnittke’s Koncertą smuikui ir orkestrui. 

Ne ką mažiau spėriai speigus turėtų padėti išvaikyti ir meilės dienai skirtas koncertas Kongresų rūmuose. Čia  vasario 14 d. 19val. į sceną žengs Jeronimas Milius ir Evelina Sašenko, kurie Valentino dieną įprasmins žymiais kūriniais apie meilę. Koncerte skambės dainos iš Eltono Johno miuziklo „Aida“, Andrea Boccelli, Sarah Brightman, Celine Dion ir kt., duetui talkins Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.

Na, o kam muzikos apie meilę dar kiek pritrūks, galės nuvykti ir pas broliukus latvius. Vasario 26 dieną 15 val. Latvijos nacionaliniame operos teatre skambės Ž. Bizė  „Karmen“. Dramatiškos operos siužetą sukūręs Latvijos operos teatro režisierius Andrejs Žagars stengėsi novatoriškai ir net šokiruojančiai pristatyti amžiną gyvenimo temą – meilę.

Fortepijoninės muzikos rečitaliai

Vasario 22 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje viešės pianistas Viktoras Goldbergas (JAV). Liaupsių kritikai šiam atlikėjui negaili. V. Goldbergas dažnai apibūdinamas kaip išskirtinės koncertinės atmosferos kūrėjas, kuriam nuo pirmųjų akordų pavyksta prikaustyti publikos dėmesį ir jį išlaikyti iki paskutinio akordo. Pianisto pasirodymo repertuarą sudarys J. Haydno - Sonata h-moll, Hob XVI:32, P. Čaikovskio - „Metų laikai” op. 37a, J. Brahmso - Variacijos ir fuga Hendelio tema, op. 24 ir A. Skriabinas - Sonata Nr. 5, op. 53.

Vasario 26 dieną Nacionalinėje filharmonijoje taip pat  skambės Skriabino muzika, tačiau šiam kompozitoriui pianistas Peteris Laulas skirs išskirtinį dėmesį. Sankt Peterburge gimęs atlikėjas 2000 m. pelnė I premiją tarptautiniame A. Skriabino pianistų konkurse Maskvoje. Nuo tada šio rusų kompozitoriaus muzika tapo itin svarbi pianisto kūrybiniame kelyje. Jo diskografijoje, kurią išleido tokios kompanijos kaip „Harmonia Mundi“, „Aeon“, „Naxos“, „Marquis Classics“, „Querstand“, „Integral Classics“, „King Records“, „Northern Flowers“, dominuoja A. Skriabino fortepijoninė kūryba, įrašai muzikos kritikų ypač vertinami. Todėl rečitalio programa – tai tikrų tikriausia A. Skriabino fortepijoninių kompozicijų retrospektyva: nuo smulkiausių ir subtiliausių miniatiūrų iki ugningais garsų pliūpsniais trykštančių sonatų ir poemų, paminint Aleksandro Skriabino gimimo 140-ąsias metines.

Valstybės atkūrimo dienai paminėti – premjeros

Nacionalinis operos ir baleto teatras siūlo Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, praleisti Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ premjeroje. Šią dieną į sceną lips pripažinti operos solistai – Inesa Linaburgytė, Liudas Norvaišas, Vytautas Juozapaitis, Vaidas Vyšniauskas, Arūnas Malikėnas.

Opera „Lietuviai“ yra ypatingas veikalas LNOBT istorijoje. Ji buvo rodoma 1991 metais, kai spektaklio pastatymas Vilniuje bei Čikagoje įkūnijo valstybės Atgimimo dvasią. Įspūdingas proginis pastatymas buvo sukurtas 2009 m. Trakų pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį. Tuo tarpu šia koncertine operos premjera teatro scenoje ketinama atgaivinti prieškario tradiciją, kai vasario 16-ąją ar jos išvakarėse Valstybės teatre Kaune vykdavo operų – ypač susijusių su lietuviška tematika – premjeros.

Žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 metais įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Beje, „Lietuviai“ vasario 15-ąją bus dainuojami ne originalo kalba, kaip įprasta LNOBT scenoje, o lietuviškai. Premjerą rengia LNOBT Muzikos vadovas, dirigentas Robertas Šervenikas.

O štai Lietuvos nacionalinė filharmonija, minėdama 94-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, vasario 16 d. rengia iškilmingą koncertą. Specialiai šiai progai skambės lietuvių kompozitoriaus Lino Rimšos kūrinių premjeros, skirtos pašlovinti Lietuvos didybę. Tai proginė giesmė „Cantus“ chorui ir orkestrui, joje kompozitorius panaudojo tekstą „Lietuvos pašlovinimas“ iš vienintelio žinomo išlikusio Renesanso laikų poetinio teksto apie patriotinį Lietuvos suvokimą – Jono Radvano Lietuvio poemos „Radviliada“, parašytos 1588 arba 1592 m.

Kita kompozicija, skirta iškilmingo koncerto pabaigai – Lino Rimšos „Amemus“ diskantui, chorui ir orkestrui. Joje panaudotas tekstas iš Sarbievijaus Epodės Nr. 4, kalbančios apie tautiečių tarpusavio meilę bei susiklausymą. „Amemus“ lietuviškai reiškia „mylėkime vieni kitus“. Žečpospolitos laikų aukštuomenė šį žodį vartojo kaip pasisveikinimą, atsisveikinimą ar tostą. Šiuo žodžiu tradiciškai buvo uždaromi seimai ir vietiniai politikų susirinkimai palinkint tarpusavio meilės ir santarvės.

Iškilmingą vakaro programą taip pat sudaro ir kiti Lietuvos kompozitorių muzikos kūriniai, surinkti iš Felikso Bajoro dviejų opusų (ištraukos iš oratorijos „Varpo kėlimas“ ir Simfonijos Nr. 5), Alvido Remesos („Melodija“ birbynei ir orkestrui), Vytauto Klovos (Vytauto arija iš operos „Du kalavijai“), Jono Tamulionio („Dedikacija Lietuvai“ chorui ir orkestrui), Balio Dvariono (Dalios arija iš operos „Dalia“), Giedriaus Kuprevičiaus (Duetas iš operos „Karalienė Bona“) kūrinių bei lietuvių patriotinę savimonę visais laikais žadinančios Stasio Šimkaus dainos „Lietuviais esame mes gimę“ pagal J. Zauerveino eiles.

Koncertą Filharmonijoje lydės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), solistai Silvestras Beltė (diskantas), Joana Gedmintaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Lietuvos kariuomenės orkestras (vyr. dirigentas kpt. Egidijus Ališauskas) bei dirigentas Robertas Šervenikas. Koncerto globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.  Visos už bilietus į šį koncertą surinktos lėšos bus skirtos talentingiems jauniesiems muzikams paremti.

Nors ir paskutinį žiemos koncertų mėnesį bus daug širdį šildančios muzikos ir sunku būtų išskirti vertesnį didesnio dėmesio koncertą, tačiau pavasarį norisi pradėti kviesti vasario 19 dieną nuo 16 iki 19 val. , kur Vilniaus rotušėje pasirodys grupė Subtilu-Z. Šios grupės nariai (Dmitrijus Mihailovas, Povilas Velikis, Laurynas Vaitkus ir Vytautas Švažas) jungdami dviejų akordeonų, tenorinės birbynės ir perkusijos skambesį žada subtiliai ir iš visos širdies dalintis savo muzika. Grupės repertuaras nusidriekia nuo klasikos, džiazo, moderno iki visiškos improvizacijos. Koncerte skambės Astor Piazzolla, Petro Iturralde, Povilas Velikis, Josephas Kosma ,Dmitrijus Mihailovas, Juanas Tizolis, Billy Tayloras.

Tad prieš atsisveikindama dalinuosi perspektyvios grupės Subtilu-Z atliekama pavasariška kompozicija „Copy Paste“.

Iki susitikimo pavasarį!

Dalia Rauktytė