Mons. Robertas Šalaševičius. Prisilietimo galia
Raupsai – mums gana tolimas ir blankus įvaizdis, tačiau Jėzaus laikų žmonėms ši liga šiurpiai iškalbingai simbolizavo didžiausią gyvenimo nelaimę, kokia tik galėtų ištikti. Tai – ne vien laipsniška kūno degradacija, vedanti mirties, o ne trokštamo gyvenimo link, bet ir aplinkinių pasibjaurėjimas, išstumiantis taip paženklintąjį už gyvenimu apdovanotųjų pasaulio.
Ko ne Dievo bausmė aukščiausiu lygiu?
Žmogiškai vilčiai išsekus, atsiveria Dievo veikimo erdvė, primena monsinjoras Robertas Šalaševičius, Vilniaus arkikatedros administratorius. Belieka panorėti ir įžengti į Viešpaties akivaizdos šviesą, kur Jis jau palinkęs prie mūsų trokšta ištarti: „Noriu, būk švarus.“
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Bibliniai raupsai, tai daugiau vidujinis žmogaus supuvimas dėl nuodėmės. Gal, net ne dėl paties sergančiojo kaltės, bet dėl tėvų ir senelių neatmelstų nuodėmių. Raupsų liga pasireikšdavo ne tik išoriniu veido ir viso kūno pažeidimu, bet ypač skausmingu viso vidaus kūno puvimu. Tai pasireikšdavo nežmonišku skausmu, kai pūva kūnas iš vidaus.Tai daugiau simbolinis žmogaus supuvimas.
mons, kanauninkas... štai tie tikrieji raupssai. jie atima nusižeminimą ir sugebėjimą aiškinti Viešpaties žodį
Kaip viskas prasminga: raupsuotoji Tradicija - modernioje katalikybėje. Skirtumas tik tas, kad kunigai dar nevaro iš šv. Kryžiaus (Bonifrato) bažnytėlės, bet kas žino. Juk niekur Vilniuje neskelbiama, kad sekmadieniais 17val „raupsuotieji“ renkasi į Tradicines šv. Mišias, turbūt saugosi nuo „užkrato“.
Gerb.liuterone.Raupsai ar dar kas nors,yra labai svarbūs ta prasme,kad mus išskiria.Sakykit ką norit,bet Dievas ne veltui prilyginamas piemeniui.Kažkaip visuose,kuriuos tik pagaunu religijos šaltiniuose pastebiu,kad Dievas stengiasi suburti mus į bendrą bendruomenę.Mozė parnešė nuo kalno ,ir tai lyg politologijos vadovėlis,lyg nurodymas skirtingiems,turintiems skirtingus interesus gyventi kartu,derintis pagal bendras taisykles.Nesunku atspėti,kad gyvename nevieni :-šiam pasaulyje kartu su mumis gyvena ir raupsų bakterijos.Tada,kaip ir visais atvejais,reikia vienytis.Reikia vėliavos.Reikia religijos,tikėjimo.Reikia to,kas mus sugebėtų sumobilizuoti iki pat galimybių ribos.
nuostabi homilija. Ačiū, kunige. palaiminto sekmadienio ir visos ateinančios savaitės. mokykimės ir mes, kaip Jėzus, prisiliesti prie šalia esančio.. būti Jo ramybės, meilės ir paguodos įrankiais. ne veltui JIs mums davė rankas.. Garbė Kristui!
Nesvarbu kokios ten tos odos ligos, tai juk tik simbolis, 'tolimas ir blankus įvaizdis', tačiau lengvai suprantamas, kai savo tikėjimo kelionėje pasidarai aplinkiniams atgrasus ir atmestinas dėl išpažįstamų tiesų. 'Toks etapas', gali sau pasiguost, 'laikas, kurį reikia išgyvent'.
Todėl dėkoju monsinjorui už priminimą: 'Belieka panorėti ir įžengti į Viešpaties akivaizdos šviesą, kur Jis jau palinkęs prie mūsų trokšta ištarti: „Noriu, būk švarus.“'
:)
raupsai? ar tikrai?...
iš Anchor Bible Dictionary:
a) raupsų simptomai progresuoja labai lėtai - kelis metus; gi greitas sara'at [ST terminas mūsuose verčiamas kaip "raupsai"] vystymasis reikalaujantis septynių karantino dienų [Kun 13:4.5.21.26.31.33] neatitinka Hansen'o ligos požymių.
b) Mūsiškiai raupsai neišgydomi be medikamentų. Gi Kun 13-14 mini galimybę išgyti iš sara'at.
c) Mūsiškiai raupsai, kitaip nei biblinė sara'at liga nėra eksfoliacinio pobūdžio.
d) Mūsiškiai raupsai nesukelia plaukų pabalimo arba pageltonavimo, kaip minima kai kuriais sara'at atvejais [Kun 13:3.10.20.25.30].
e) Mūsiškiai raupsai nėra siejami su votimis ar pūslėmis (nors šioje vietoje ST termino "šehin" prasmė taipogi nėra visiškai aiški), plg. Kun 13:18-23.24-28.
f) Mūsiškiai raupsai pasižymi nejautrumu, atsirandančiu dėl nervų suirimo. Kunigų knyga nemini tokio ryškaus simptomo.
g) Kunigų knyga taipogi nemini nekrozės.
---------------------------
aišku, čia galima sakyt: "prie ko čia tie moksliniai išvedžiojimai, netrukdyk džiaugtis sekmadienio homilija".
ok, stengiuos netrukdyt. tiesiog sakau, kad labai panašu, jog Evangelijos mintis šiuo atveju krypsta ne tiek į raupsų baisumą, kiek į klausimą: "švarus/nešvarus"?
Šis klausimas reiškia: "tinkamas/netinkamas liturgijai"? Ir atskyrimas nuo bendruomenės yra svarbus būtent šiuo kampu - ar gali būti Surinkimo [t.y. Eklezijos!] dalimi?
Ne kaip nors kritikuoti ar pasirodyti, kad moku vartyt žodynus norėjau. Tiesiog - tęsiu kunigo homilijos mintį ir tiek.
palaiminto sekmadienio.
"viduinis žmogaus supuvimas"Labai derinasi su "jūsų sąmonės galia"Mano nuomone negali taip būti,kad atsirastų žmonių per daug.Ir tada vieni vystytūsi,kiti nyktų"dėl nuodėmių,kurias atliko nebūtinai jie ,gal seneliai,gal proseneliai.