2014 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos

2012-02-16
Rubrikose: Kultūra » Informacija 

Minint Valstybės atkūrimo dieną, ketvirtadienį Prezidentūroje įteiktos 2011-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Ketvirtadienį apdovanojimai įteikti šešiems kūrėjams: kino režisieriui Arūnui Žebriūnui, europarlamentarui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui, muzikologui Vytautui Landsbergiui, fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui, vizualaus meno kūrėjui Kęstučiui Grigaliūnui, rašytojui Henrikui Algiui Čigriejui bei dainininkei Astai Krikščiūnaitei.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, reikia pasidžiaugti, kad kasmet randame, ką apdovanoti.

"Simboliška, kad šiandien pagerbiame ir sveikiname Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jūs ryškiausi nūdienos kūrėjai, atskleidžiantys mūsų tautos kūrybines galias. Šios galios kūrė mums šimtmečių istoriją, valstybę ir tapatybę. Net sunkiais valstybingumo netekties laikais kultūra mokė laisvės. Tauta gimdė iškilius kūrėjus. Jų padedama kėlėsi ir ėjo. Tikėjo ir išsaugojo savo gyvastį", - kalbėjo valstybės vadovė.

Režisierius A. Žebriūnas apdovanotas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Jam premija skirta "už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes".

Europarlamentaras, muzikologas V. Landsbergis apdovanojimą gavo už "Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą".

Fotomenininkas A. Aleksandravičius premiją pelnė už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo poetiškus atspindžius.

Vizualaus meno kūrėją K. Grigaliūną nuspręsta pagerbti "už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį vaizdavimą".

Rašytojas H.A. Čigriejus premija įvertintas "už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę".

A.Krikščiūnaitė bus apdovanota "už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą".

"Istorija patikrins, ar mūsų apdovanojami žmonės virs legendomis", - per ceremoniją sakė premijas skyrusios komisijos pirmininkas A. Bumblauskas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriama 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija. Šiuo metu ji sudaro 104 tūkst. litų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Skiriamos ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Premijos skiriamos nuo 1989 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Bernardinai.lt susitikimai

Bernardinai.lt ir toliau stengiasi būti arčiau savo skaitytojų, tad šį rudenį vėl pakviesimę į eilę susitikimų su mūsų redakcija, knygų pristatymus, šiltą pavakarojimą niūriais ir vis tamsesniais rudens vakarais. 

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Mikalojus Vilutis

Jolanta Kryževičienė kalbino parodos autorių Mikalojų Vilutį, taip pat vienaip ar kitaip su paroda susijusius menotyrininkę Jurgitą Ludavičienę, parodos rengėją Kristiną Kleponytę Šemeškienę, dailininką Juozą Kalkų, Nijolę Vilutienę, grafikę Jūratę Stauskaitę.

Kamerinis choras „Aidija“.

Lietuvių chorinės kultūros aš labai gerai nepažįstu. Žinau chorus, bet nelabai matau ir suprantu bendrą Lietuvos chorinės kultūros strategiją ir viziją. Suprantu, kad Dainių šventės yra visų tikslas. Galbūt tai yra gražu ir gerai, galbūt to užtenka, o galbūt – ne.

Donatas Petrošius

Tęsiame poeto ir eseisto Donato Petrošiaus rašinių ciklą „Tėvynės ieškojimo sumaištys“. Pirmąją dalį galima perskaityti čia.

7 kvadratiniai metrai

„Šią knygą skaitykite ne smalsiai, o širdimi. Tik taip išgirsite skambančią Amžinybę, bet kokiame kambarėlyje tveriančią erdves. Ypač tame, kur du iki tol nepažįstami žmonės tveria vienas kitą“ – sako kun. A. Peškaitis OFM pristatydamas unikalią knygą.