2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos

2012-02-16
Rubrikose: Kultūra » Informacija 

Minint Valstybės atkūrimo dieną, ketvirtadienį Prezidentūroje įteiktos 2011-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Ketvirtadienį apdovanojimai įteikti šešiems kūrėjams: kino režisieriui Arūnui Žebriūnui, europarlamentarui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui, muzikologui Vytautui Landsbergiui, fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui, vizualaus meno kūrėjui Kęstučiui Grigaliūnui, rašytojui Henrikui Algiui Čigriejui bei dainininkei Astai Krikščiūnaitei.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, reikia pasidžiaugti, kad kasmet randame, ką apdovanoti.

"Simboliška, kad šiandien pagerbiame ir sveikiname Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jūs ryškiausi nūdienos kūrėjai, atskleidžiantys mūsų tautos kūrybines galias. Šios galios kūrė mums šimtmečių istoriją, valstybę ir tapatybę. Net sunkiais valstybingumo netekties laikais kultūra mokė laisvės. Tauta gimdė iškilius kūrėjus. Jų padedama kėlėsi ir ėjo. Tikėjo ir išsaugojo savo gyvastį", - kalbėjo valstybės vadovė.

Režisierius A. Žebriūnas apdovanotas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Jam premija skirta "už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes".

Europarlamentaras, muzikologas V. Landsbergis apdovanojimą gavo už "Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą".

Fotomenininkas A. Aleksandravičius premiją pelnė už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo poetiškus atspindžius.

Vizualaus meno kūrėją K. Grigaliūną nuspręsta pagerbti "už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį vaizdavimą".

Rašytojas H.A. Čigriejus premija įvertintas "už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę".

A.Krikščiūnaitė bus apdovanota "už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą".

"Istorija patikrins, ar mūsų apdovanojami žmonės virs legendomis", - per ceremoniją sakė premijas skyrusios komisijos pirmininkas A. Bumblauskas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriama 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija. Šiuo metu ji sudaro 104 tūkst. litų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Skiriamos ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Premijos skiriamos nuo 1989 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

Cole‘as Albertas Porteris

Jei savo naujojo kūrinio herojumi būtų pasirinkęs poną Porterį, Francis Skotas Fitzgeraldas būtų turėjęs užtektinai medžiagos Didžiojo Getsbio tęsiniui. Porteris buvo ne tik ir ne tiek talentingu dainų kūrėju ir kompozitoriumi...

Ansamblio „Fajerlech“ meno vadovė Larisa Vyšniauskienė

Su ansamblio vadove, ponia Larisa kalbamės apie „Fajerlech“ kūrybinį kelią, daugiatautį kolektyvą ir įkvėpimo paieškas.

Papuša

Šiemetinę, jau keturioliktą, Lenkų kino savaitę atidarė Krzysztofo Krauzes ir Joannos Kos-Krauze‘s režisuota juosta „Papuša“, skirta šios poetės asmenybei. Žiūrėdamas šį filmą jaučiausi taip tarsi vartyčiau nuotraukų albumą. 

Jaunimo teatras

„Kiekvienas darbas palieka ir teatrui, ir aktorių trupei tam tikrą atspaudą. Šitų atspaudų visuma ir sudaro teatro patirtį, jo kelią, kurį aš besąlygiškai priimu tokį, koks jis yra“, – sako Valstybinio jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas.

Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną: pokalbiai su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku

Prieš dvejus metus pasirodęs pirmasis knygos leidimas tirpo greičiau nei sniegas pavasarį ir iškilo nelengva dilema – ar susitaikyti su tuo, kad knyga tapo sunkiai pasiekiama, ar parengti pakoreguotą, papildytą knygos leidimą?