Įvyko Bartninkų kaime tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt pirmų metų lapkričio dvyliktą / dvidešimt ketvirtą dieną ketvirtą valandą po pietų. Atvyko Jurij Basanovič, ūkininkas, gyvenantis Ožkabalių kaime, dvidešimt penkerių metų amžiaus, ..., ir parodė mums kūdikį vyriškos lyties, ir pareiškė, kad gimė jis Ožkabaliuose šių metų ir šio mėnesio vienuoliktą / dvidešimt trečią dieną nuo teisėtos jo žmonos Marijonos iš Birštonų, dvidešimt ketverių metų amžiaus. Šiam kūdikiui švento krikšto metu šią dieną duotas Ivano vardas...“.

Tai ištrauka iš Bartninkų RK parapijos administratoriaus, civilinės būklės valdininko 1903 m. gruodžio 3/16 d. išduoto išrašo iš civilinės būklės knygų – gimimo akto. O kūdikis, pakrikštytas Ivanu (Jonu), vėliau taps žymiu lietuvių visuomenės veikėju, tautinio judėjimo ideologu, nepriklausomybės akto signataru.

Šis aktas – vienas iš iki Lietuvos centriniame valstybės archyve rastų iki šiol neviešintų unikalių dokumentų, liudijančių kai kuriuos Jono Basanavičiaus biografijos faktus. Jie susiję su asmens tapatybės liudijimo, užsienio paso ir pilietybės liudijimo išdavimu Vilniuje gyvenusiam Jonui Basanavičiui 1922–1924 metais. Tarp dokumentų – J. Basanavičiaus ranka rašyti prašymai išduoti liudijimus ir pasą, jo pildytos anketos, nuotraukos, pasai.

1922 m. gegužės mėn. J. Basanavičius kreipėsi į Vilniaus miesto seniūniją, prašydamas išduoti asmens tapatybės liudijimą. Prie prašymo pateikė priedus. Vienas iš jų – cituotas gimimo aktas (rusų kalba).

Kitas priedas – Vilniaus m. III policijos komisariato 1922 m. balandžio 29 d. liudijimas, kad nuotraukoje atvaizduotas asmuo tikrai yra Jonas Basanavičius, gyvenantis Gimnazijos g. (vėliau – A. Damaševičiaus) 4 – 1.

Tarp dokumentų, J. Basanavičiaus pateiktų kartu su prašymu, – pasas Nr. 94398, išduotas 1916 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto oberbiurgermeisterio (vyr. burmistro) įstaigoje. Jame jis – Dr. Johann Bassanowitsch. Pase yra J. Basanavičiaus nuotrauka, dešiniojo smiliaus atspaudas.

Archyvo darbuotojai bei tyrinėtojai, paėmę į rankas bylą, dar ir dabar kartais patiria atradimo džiaugsmą. Taip ir šiuo atveju – unikalūs dokumentai „slėpėsi“ po ne itin informatyvia antrašte „Pilietybės suteikimo dokumentai, raidė B“ [...].

Kita dokumentų grupė susijusi su užsienio paso išdavimu J. Basanavičiui. Visų pirma tai J. Basanavičiaus 1922 m. birželio 23 d. prašymas Lenkijos vyriausybės delegatui Vilniaus žemei išduoti užsienio pasą – jis ketino vykti į Majorenhofo jūros gydyklą Latvijoje taisyti pašlijusios sveikatos. Lenkijos įstaigų valdininkų rezoliucijos neabejotinai liudija, kad ir tarp jų J. Basanavičius turėjo didelį autoritetą. „Prašymą patenkinti. Išduoti pasą skubos tvarka. Seniūnija kliūčių neranda. 26. VI. 1922“. „Prašau nedelsiant išrašyti pasą ir išduoti prašytojui pateikus iždo liudijimą. 27/VI“. Birželio 27 d. J.Basanavičius parašė pasižadėjimą iki savo išvykimo pateikti pažymėjimą, kad nėra skolingas valstybės iždui, ir tą pačią dieną savo parašu patvirtino užsienio paso gavimą. Finansų ministerijos atstovybės Vilniuje Tiesioginių mokesčių skyriaus 1922 m. liepos 1 d. pažymėjimą, kad „nėra apsunkintas skolomis valstybės iždui“ J. Basanavičius iš tikrųjų pateikė, jis yra tarp rastų dokumentų.

Savo 1923 m. vasario 24 d. prašyme Vyriausybės komisarui Vilniaus miestui išduoti Lenkijos pilietybės liudijimą J. Basanavičius akcentuoja, kad, gimęs 1851 m. Lenkijos karalystėje, nuo 1905 m. nuolat gyvena Vilniuje, ir tuo yra įgijęs teisę į Lenkijos pilietybę. Liudijimas esąs reikalingas pateikti Visuomenės sveikatos skyriui, kuriame registruojami gydytojai. 3 metus galiojantis liudijimas J. Basanavičiui buvo išduotas 1923 m. gegužės 24 d. Tuo J. Basanavičiaus pilietybės klausimas matyt nebuvo baigtas spręsti, nes 1924 m. balandžio 2 d. jam buvo įteiktas Vyriausybės komisaro Vilniaus miestui įstaigos šaukimas atvykti į įstaigą „pilietybės nustatymo reikalu“. Įdomu, kad šaukime nurodytas kviečiamojo adresas – „Lietuvių Vytauto gimnazija“. Deja, rastuose dokumentuose nėra duomenų, kaip pilietybės klausimas galutinai buvo išspręstas.

Vienas iš vertingiausių dokumentų – 1906 m. vasario 22 d. Suvalkų gubernijos Vilkaviškio apskrities Bartninkų valsčiaus vaito išduotas pasas Ivano Jurjevičiaus Bassanovičiaus vardu. Galima spėti, kad tai vienas pirmųjų J. Basanavičiaus asmens dokumentas, išduotas jam grįžus iš Bulgarijos į Lietuvą. Pase yra 1907–1915 m. įregistravimo įvairiais Vilniaus, Kauno, Rygos, Helsinkio adresais spaudai.

Minėti dokumentai rasti Vyriausybės komisaro Vilniaus miestui įstaigos archyviniame fonde. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma daugiau kaip 3 milijonai bylų, iš jų apie 1 milijonas – okupuotoje Pietryčių Lietuvoje veikusių Lenkijos įstaigų 1918–1939 m. bylos. Deja, ne visada dokumentų turinys atsispindi prieš keliasdešimt metų, o kartais net pokario metais sudarytuose bylų apyrašuose. Tad nenuostabu, kad archyvo darbuotojai bei tyrinėtojai, paėmę į rankas bylą, dar ir dabar kartais patiria atradimo džiaugsmą. Taip ir šiuo atveju – unikalūs dokumentai „slėpėsi“ po ne itin informatyvia antrašte „Pilietybės suteikimo dokumentai, raidė B“. (Bylų tokia antrašte vien šiame fonde – daugiau kaip 70). Juos rado skaitykloje tyrinėjęs režisierius, operatorius ir scenaristas, archyvo draugas Vytautas Damaševičius.

Originalūs Jono Basanavičiaus dokumentai – neabejotinai reikšminga Lietuvos rašytinio paveldo dalis. Simboliška, kad plačiajai visuomenei jie pristatomi minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Laimutė Breslavskienė

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukos