Šią savaitę lankė dvi švęstinos dienos – šventojo Valentino ir Lietuvos valstybės atkūrimo. Apie jas sukosi daug politinių ir atminties tekstų. Kiekvienas jas vienaip ar kitaip paminėjome. O kuo turtino „Kultūros“ skilties langas?

Filosofas, europarlamentaras Leonidas Doskis savo tinklaraštyje kalba apie „įspėjimo romaną“. Pasak rašinio autoriaus, „šiuo terminu galima nusakyti literatūros kūrinius (iš esmės – distopijas), priėmusius utopijų pasakojimus, temas ir siužetus, tik logiškai išplėtojusius juos ad finem ir parodžiusius, kuo baigiasi įgyvendintos utopijos.“ Būtent toks, XXI amžiaus pradžios įspėjimo romanas, Leonido Donskio nuomone yra Michelio Houellebecqo kūrinys „Salos galimybė“.

Meno gebėjimas kalbėti apie politinius reiškinius įžvalgiau už pačius politikus seniai įvertintas ir įvairiai bandomas išnaudoti. Pavyzdžiui, Berlyne prasideda kino festivalis, kuriame dominuos Arabų pavasario neramumų Vakaruose temos. 

Šiek tiek atitolkime nuo Arabų pavasario ir priartėkime prie neutralesnio lietuviško. Kovo 17-oji Vilniuje bus įsimintina operinio dainavimo gerbėjams. Tądien Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos operos primadona Violeta Urmana. Kaip teigiama, ji dalyvaus atliekant didingąjį Giuseppe ’s Verdi „Requiem“.

Bernardinai.lt Kultūros temų redaktorius Gediminas Kajėnas ne tik stipriai prisideda prie žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ rengimo (kurio naujausią numerį jau bus galima įsigyti Knygų mugės metu redakcijos stende), bet ir rašo puikius tekstus. Tikrai verta perskaityti šio autoriaus publikaciją „Laiškas nuo kalno“, kurioje neįprastai, bet labai gražiai atsiskleidžia Kryžių kalno žavesys.

„Ar galėtume gyventi be poezijos? – Įtariu, taip (daugybė literatūros pamokose interpretacijas rašančių moksleivių net apsidžiaugtų). Be dailės? – veikiausiai irgi. Be fotografijos? – galbūt kiek sunkiau, bet išgyventume.“ – taip skaitytoją susimąstyti  apie meno vietą jo gyvenime provokuoja filosofas Kęstas Kirtiklis. Autorius suteikia muzikai išskirtinesnį rangą, nes ji, „triukšmas, įveikiantis kitus triukšmus, juos tarsi sustyguojantis. Gal todėl ir svarbiausias?“ Kad neglumintų šios iš konteksto ištraukytos citatos, verta perskaityti visą rašinį „Apie meną, be kurio niekaip...“.

Turbūt paskutiniai teigiamai į klausimą „Ar galima gyventi be literatūros?“ mūsų šalyje atsakytų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai. Jų kasdienio triūso rezultatai plačiajai visuomenei akivaizdesni turbūt tampa, kai pristatomi suprantamesne forma. Pavyzdžiui, kasmetiniu kūrybiškiausių knygų dvyliktuku, iš kurio bus renkama „pati pačiausia“ ir apdovanota Kovo 11-ąją.

„Klasikos“ rubrikos kuratorė Dalia Rauktytė apžvelgė vasario mėnesio rimtosios muzikos koncertus ir žada šią tradiciją tęsti kiekvieną mėnesį. Galbūt šitaip pasiseks prisidėti prie tokios muzikos klausytojų rato didinimo, ir šio žanro atstovams, tokiems kaip šiomis dienomis Nacionalinė kultūros ir meno premija apdovanotai solistei, sopranui Astai Krikščiūnaitei, vis rečiau teks stoiškai konstatuoti: „plačiajai visuomenei tarsi neegzistuoju“.

Pereinant prie leidybinių naujienų, verta paminėti, kad „Bernardinai.lt biblioteka“ Knygų mugės metu jau galės pasiūlyti paskutinę Gendručio Morkūno knygą „Puodukas kefyro ant palangės“. Pristatydamas leidinį, Bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas rašo: „Sunkiai sirgdamas, paskutinėmis gyvenimo dienomis G. Morkūnas nesiliovė rašyti, skaidriai ir jautriai pasakodamas apie ligą ir jos prisijaukinimą. Taip atsirado jo paskutinė apysaka (...). Ji parašyta per keturiasdešimt dienų.“ Knygų mugės metu šio leidinio ieškokite „Bernardinai.lt“ stende, pagrindinėje salėje. Taip pat visus kviečiame į šios knygos pristatymą, kuris vyks šeštadienį (vasario 25 dieną) 12 valandą 5.3 salėje.

Šią savaitę radijo stočių grojaraščiuose daina „I will always love you“ dažniau skambėjo ne tik dėl jos tinkamumo šv. Valentino progai. Mirė jos autorė, įstabaus balso dainininkė Whitney Houston.

Menininkai, pasijutę tarsi volais traiškomi biurokratinių prievolių, bando paaiškinti, kad jų vykdomi projektai turi savąją specifiką, ir nebūtina skelbti konkursų, be kurių neįmanoma apsieiti kitose srityse. Apie šias problemas žurnale „Literatūra ir menas“ rašo jo vadovas Kornelijus Platelis.

Džiugesnių žinių beieškant ir besidairant, žvilgsnį verta nukreipti į Pietų Lietuvą. Druskininkuose atidaryta nauja biblioteka, kurioje savo pasirodymo laukia menininkų eilė: „Šios patalpos labai reikalingos bendruomenei. Turi užsisakę, laukia eilėje apie 20 rašytojų, įvairių meno atstovų, kurie norėtų miesto svečiams surengti savo pasirodymus“, – sako Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.“ Štai kokie reikalai.

Leidinyje „Universiteto naujienos“ Vita Mozūraitė kalba apie skaitymą, ir tos mintys prieš Knygų mugę vertos įsiklausymo: „Skaitymas laisvalaikiu tampa nebemadingas. Reikia paversti jį madingu – reikia apie jį daug ir drąsiai kalbėti, kuo dažniau skaityti viešumoje, diskutuoti apie knygas, įtraukiant į šią veiklą ir žiniasklaidą. Madinga tai, apie ką „kalbama“. Tad tiesiog kalbėkime apie skaitymą. Klauskime ne, „ar girdėjai?“, bet „ar skaitei?“.

Taip pat norėtume paklausti, ar matėte į „Literatūros“ rubriką įkeltus kadrus iš poeto Algimanto Mackaus gyvenimo? Juos, maloniai sutikus videomedžiagos autoriui, LEU Lituanistikos fakultete dirbančiam Vytautui Vasiliauskui, publikavome Bernardinai.lt languose. Juk vasarį – 80-osios poeto gimimo metinės.

Turbūt sunkiai visas savo keliones po Lietuvos mokyklas suskaičiuotų dainininkė Sigutė Trimakaitė. Va, ir vėl prasideda festivalis, skirtas jaunimui, vėl važiuoja, susitinka su mokiniais, dainuoja ir viena, ir kartu su pagalbininkais. Belieka linkėti sėkmės panašiems tęsiniams.

Džiugu pasidalinti ir žinia, kurią paskelbė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Jos įsteigta Bičiulių premija šiemet atitenka Lietuvos radijo Kultūros laidų redakcijai „už dėmesį gerai verstinei literatūrai ir vertėjų darbui, už malonų bendradarbiavimą ir indėlį į LLVS rengiamus projektus“.

Solidarumo akcijos tampa vis įprastesnės, bet ne mažiau reikalingos. Pavyzdžiui, galima paremti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno tvarkymo darbų finansavimą. Po gaisro ten yra daug rūpesčių. Prie jų išsprendimo galima prisidėti įsigyjant knygą.

Prieš pabaigdami šios savaitės skiautinius, nepraleisime progos paminėti dar keleto publikacijų. Aistė Paulina Virbickaitė savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ svarsto Guggenheimo muziejaus fenomeną, o Vytas Dekšnys ten pat publikuoja išvertęs Wislavos Szymborskos kalbą atsiimant Nobelio premiją.

Bernardinai.lt „Nišos“ rubrikoje novele „Valtimi į Paryžių“ debiutuoja jaunasis prozininkas Aurimas Novikovas, o jaunųjų žurnalas „Pašvaistė“ išspausdino originalią Ievos Krivickaitės recenziją, po kurios iš tiesų norisi perskaityti aptariamą knygą.

Gausybę knygų perskaitęs užkietėjęs skaitytojas Marius Burokas vėl džiugina literatūrinės aplinkos įvykių apžvalga, o poetas, režisierius Mindaugas Valiukas galų gale išleido albumą. Kaip ir dera paprastam bardroko atstovui, pavadino savo kūrinį paprastai: „be pavadinimo“. Net ir be jo skamba puikiai.

Taigi. Šios savaitės skiautinių ir skaitinių jau pakankamai. Atsisveikinkim iki kitos. Iki.